Pagal jos patvirtintą aprašą Ekonomikos ir inovacijų ministerija per devynis mėnesius galės peržiūrėti tvarką ir esant reikalui siūlyti ją keisti.
„Tokius dalykus reikia peržiūrėti nuolat“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tvarka galiotų karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, duomenų saugotojai turėtų užtikrinti Lietuvai prieigą prie jų, o kopijos būtų naudojamos, jeigu nebūtų prieinami Lietuvoje laikomi duomenys.
Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą bent kartą per metus peržiūrės ir prireikus inicijuos pakeitimus Krašto apsaugos ministerija.
Gegužę Seimas leido valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse – Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės arba NATO šalyse – bei „debesyse“. Pataisomis siekiama duomenis apsaugoti ne tik karo, bet ir stichinių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių metu.
Iš karto po to pranešta, kad nemaža dalis svarbių Lietuvos valstybės duomenų kopijų saugoma „saugioje vietoje“ Briuselyje. BNS žiniomis, duomenys saugomi NATO serveriuose.
Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento vadovo Andžejaus Trachimovičiaus, Briuselyje saugomi gyventojų, mokesčių mokėtojų ar nekilnojamo turto registrai. Jo teigimu, įranga, be aptarnavimo kaštų, kainavo apie pusę milijono eurų.