Parama padengs iki penktadalio išlaidų būstui
Socialinio apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sako, kad šia priemone siekiama suteikti paramą jauniems žmonėms įsigyti pirmąjį būstą, taip jauni žmonės yra skatinami įsitvirtinti ir kurti šeimas Lietuvoje.
„Ši priemonė yra įtraukta ir į Vyriausybės priemonių planą. Numatoma, jog jauni žmonės galės pasinaudoti iki 20 procentų lengvata nuo paskolos būstui dydžio. Ši parama bus taikoma įsigyjant būstą regionuose, kuriuose gyvena ne daugiau nei 100 000 žmonių. Taip siekiama paremti šalies regionus“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Viceministras taip pat informuoja, kad į šią kategoriją patys didmiesčiai nėra įtraukiami, tačiau sąlygos galioja jų rajonams.
Ne tai, ko reikia žmonėms
„Nordea“ banko ekonomistas bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas sako, kad Vyriausybė imasi ne tų darbų, kurių reikėtų. Anot jo, regionų tuštėjimo problema yra visiškai kitur.
„Reikia su priežastimis kovoti, o ne pasekmėmis. Priežastis yra stabilių ir aukštų pajamų nebuvimas ir jų neužtikrinimas, būtent tiems gyventojams, kuriuos yra norima prisitraukti į regionus. Aš nemanau, kad būstas yra didžiausias trikdis dėl kurio asmenys emigruoja iš regionų, ar į juos nesikelia. Žmonės vilties neturi, dėl to jie iš tų regionų ir bėga“, - sako ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigia, kad prieš priimant tokį sprendimą, reikėjo atlikti visuomenės apklausą ir išsiaiškinti, ar būtent tai gyventojams atrodo kaip išsigelbėjimas.
„Jei aš būčiau nusprendęs palikti Lietuvą, ar savo rajoną, ir jeigu man valdžia pasiūlytų kompensuoti būstą, manau, kad tai tikrai mažiausiai mano sprendimą paveiktų. Ir dar būtų gerai, kad tokios iniciatyvos būtų pagrįsto bent gyventojų apklausa, ar tokie darbai padėtų sulaikyti tuos bėgančius žmones, ką jie ten veiktų. O tokie dirbtini būdai, tai nemanau, kad veikia“, - tv3.lt naujienų portalui sakė pašnekovas.
Planams įvykdyti reikės kelti mokesčius?
Ž. Mauricas taip pat tikina, kad didmiesčių rajonuose imigracijos skatinti net nereikia. „Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių rajonų gyventojų skaičius auga. Tie rajonai, kurie yra aplink miestus, jie tikrai yra geroje demografinėje padėtyje, kartais net per geroje, nes skatina nekontroliuojamą priemiesčių augimą“, - situaciją aiškina ekspertas.
„Ir gali būti toks paradoksas, kad vos ne mokesčiai bus keliami, kad būtų kuriama gerovės valstybė, perskirstyme biudžetą ir skiriame regionams. Pakels mokesčius ir žmonės dar labiau emigruos. Ne tik iš regionų, bet ir iš Lietuvos. Tokią idėją bus sunku panaikinti, o naudos tai kaip ir realiai tikrai neduos.
Toks savarankiškas valstybės sprendimas, kurias problemas reikia spręsti, anot ekonomisto, gana dažna praktika. „Gera valstybė pati nusprendžia, kad reikia kažkuo tai pasirūpinti. Pavyzdžiui, Turkmenistane buvo dujos nemokamos, arba Baltarusija sugalvojo, kad komunalinės išlaidos yra tai, ko nori gyventojas. Tai valdžia nusprendžia ir jas subsidijuoja. Tai čia tas pats ir su šituo pasiūlymu, sugalvojo valstybė, kad žmonės emigruoja dėl būsto ir reikia jiems padėti. O kur dar faktas, kad tokią sistemą reikės sukurti, administruoti, kad ja žmonės nepiktnaudžiautų. Tai čia bus papildoma parama, už kurią vis tiek reikės sumokėti mokesčių mokėtojams. Pinigai gi iš dangaus nenukris“, - samprotauja ekonomistas.
Geriau branginti lėktuvo bilietus?
Ekonomistas, atsižvelgdamas į šį pasiūlymą, turi panašią logiką paremtą idėją. „Tai gal tada pabranginkime bilietus lėktuvo į užsienį, kad būtų brangiau emigruoti. Bet čia panašu, nes jeigu atpigini kažką, arba kažką pabrangini. Tai čia tas pats realiai yra. Pabrangini bilietus ir žmonės mažiau emigruos, gal kas pagalvos, kad apsimoka likti, čia pigiau, nereikės už kelionę mokėti. Tai logika su šituo pasiūlymu čia yra panaši“, - situaciją komentuoja ekonomistas.
„Tai yra ir dalinai populistinis pasiūlymas ir jis brangiai kainuos prižiūrėti. Ir nepasieks tikslų. O realiai reikėtų padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams regionuose, ypatingai specialistams: mokytojams, medikams“, - teigia Ž. Mauricas.
Čia nėra problemos esmė
Ekonomistė Rūta Vainienė taip pat pritaria, kad be būsto kainos skatina žmones palikti regionus, ar net visą šalį. „Tikrai nėra taip, kad dėl būsto regionai mažėja. Jiems ten net ir nemokamai butus užleistų, ar tik už komunalines paslaugas mokant. Ir tai įsileistų“, - teigia ekonomistė.
Tačiau R. Vainienė įvardina ir kitą dalyką – miesto rajonų savivaldybių problemą. „Žiedinės savivaldybės iš viso yra nesąmonė. Tai galima sakyti, kad tai yra to miesto priemiestis ir tai tikrai nėra regionas. Ir žiedinės savivaldybės aš iš viso abejoju, ar čia yra prasminga. Jas iš viso naikinti reikėtų, čia kažkoks išsigimimas yra“, - situaciją vertina pašnekovė.
Idėja nėra originali
Opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai nėra nauja idėja, tačiau džiaugėsi, kad Vyriausybė atsižvelgė ir į opozicijos nurodymus.
„Programoje paskelbta parama būstams jaunoms šeimoms regionuose, ne didmiesčiuose. Tai šitas dalykas yra jau registruotas senai, to siekėme ir padarėme tai kaip opozicija. Kitaip tariant, gal ir gerai, kad valdantieji įsiklauso, bet tai nėra kažkokia labai originali idėja. Tai ji yra mūsų, kurią mes randam dabar jau ir tame veiksmų plane. Gal ir gerai, kad jie skaito, ką opozicija siūlo", - sako Seimo narys.
„Čia vienas tų dalykų, kurį mes tikrai galėsime paremti“, - paramą žada L. Kasčiūnas.
Siekiama ryškių rezultatų iki 2020 metų
Vyriausybės programa šią savaitę galimai bus patvirtinta. Siekiant ženkliai didinti į bendruomenių veiklą įsitraukusių gyventojų dalį iki 2020 metų, bus siekiama įkurti paramos sistemą. Kurį jaunoms šeimoms, iki 35 metų, nepaisant jų pajamų, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, finansuos dalį skirtų pajamų.
Taip bus siekiama, kad iki 2020 metų jaunų šeimų, auginančių vieną ir daugiau vaikų, skaičius, palyginti su bendru gavusių paramą būstui įsigyti asmenų, 2020 metais pakils iki 70 procentų. 2016 metų duomenimis, tokių asmenų kol kas nėra.
