Tarp siūlomų projektų įtrauktas ir Lukiškių aikštės sutvarkymas, BNS sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
„Dėl Lukiškių aikštės buvo pasitarimas pas ministrą pirmininką - pasiūlyta įrašyti be konkrečių sumų, konkrečių idėjų, projektų. Toks buvo pasitarimo rezultatas, kad nereikia kažko brangaus, bet reikia tiesiog kažko įsimintino, sutvarkant tą aikštę ir pastatant paminklą. Kokį - tikrai negaliu pasakyti, dėl to bus dar diskutuojama“, - informavo Vyriausybės kanceliarijos vadovas.
Anot A.Mačiulio, priėmusi programą Vyriausybė neįsipareigos įgyvendinti prieš kelerius metus Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursus laimėjusių dviejų projektų. Lukiškių aikštę sutvarkyti būtų įsipareigojama iki 2017-ųjų pabaigos, už tai būtų atsakingos Aplinkos, Kultūros, Krašto apsaugos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus savivaldybė.
Kancleris pripažino, jog kai kurie ministrai yra išreiškę norą, kad programoje iškart būtų pateiktos ir konkrečios sumos, kurios bus skiriamos, tačiau Vyriausybei teikiamame projekte jų nėra ir siūloma, jog dėl kiekvieno objekto finansavimo būtų tariamasi atskirai, rengiant tų metų biudžetą.
Anot jo, programoje yra įtrauktas ir vadinamasis multifunkcinis centras su 20 tūkst. vietų stadionu, kurį kartu su savivaldybe ketinama statyti Vilniaus Ozo gatvėje už beveik 100 mln. eurų, taip pat buvusių Sporto rūmų rekonstravimo į Nacionalinį kongresų centrą projektas, kuris, ankstesniais skaičiavimais, galėtų kainuoti 11,6 mln. eurų.
„Yra programoje ir paminklas Jonui Basanavičiui - manau, galima net ir nelaukiant 2018-ųjų tai padaryti, yra paminklas brolių Vileišių atminimui - tai privati iniciatyva, bet kažkiek valstybė gal prisidės. Yra įvairūs iškilmingi renginiai, minėjimai ir nacionaliniu, ir savivaldybių, bendruomenių lygiu, Dainų šventė, be jokios abejonės, kino filmai Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga“, - vardijo A.Mačiulis.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimui - architekto Rolando Paleko „Ramybė“, 2014-aisiais išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui - skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“.
1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
