Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos rengtai išvadai, kad Odontologų rūmai galėtų spręsti dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
„Toks reguliavimas siūlomas, nes visos šios tarnybos vykdomos funkcijos asmens sveikatos priežiūros srityje, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą“, – teigiama išvadoje.
Joje nurodoma, kad Odontologų rūmų, kaip savivaldos organizacijos, veikla susijusi tik su fizinių asmenų – odontologų ir burnos priežiūros specialistų – interesų atstovavimu ir nėra susijusi su sveikatos priežiūros įstaigų veikla, todėl jiems negalima pavesti vykdyti įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijos.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė sveikino Vyriausybės poziciją nors iš dalies rūmams grąžinti licencijavimo teisę.
„Džiugu, kad Vyriausybė išgirdo dalį mūsų argumentų ir pritarė, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimas būtų grąžintas Odontologų rūmams. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje, kuria siekiama stiprinti medikų savivaldą“, – BNS perduotame komentare sakė ji.
V. Brukienė vylėsi, kad į Vyriausybės poziciją atsižvelgs ir parlamentarai, balsuodami už įstatymo pataisų priėmimą.
„Šis sprendimas leistų ne tik tikslingiau prižiūrėti medikų darbą, bet ir pagerintų pacientų teisių apsaugą, sumažintų administracinę naštą specialistams, sumažintų finansinę naštą mokesčių mokėtojams“, – tvirtino ji.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė apgailestavo, kad įstaigų licencijavimą vis dėlto siūloma palikti Akreditavimo tarnybai.
„Europos odontologų taryba ne vieną kartą yra akcentavusi, kad profesinė savivalda yra pajėgi kokybiškiau prižiūrėti odontologinį sektorių nei valstybinės institucijos. Tokiam požiūriui pritaria ir Lietuvos odontologų bendruomenė. Tikimės, kad į tai ateityje bus atsižvelgta“, – sakė V. Brukienė.
Įstatymo projekte SAM taip pat pasigedo aiškiai reglamentuoto pagrindo, kada būtų atsisakoma įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į rūmų narių sąrašą.
„Jei narystė rūmuose sąlygoja galimybę verstis atitinkama veikla, tai atsisakymas priimti į rūmų narius negali būti pagrįstas vien rūmų tarybos nuomone be įstatyminio pagrindo“, – nurodoma dokumente.
Anot jo, tokiu atveju narystė Odontologų rūmuose turėtų būti siejama tik su licencijos galiojimu, siekiant išvengti dvigubo licencijavimo ir nepagrįstos bei neproporcingos administracinės naštos.
Nepraėjus dvejiems metams, kai nutarta iš Odontologų rūmų atimti odontologų veiklos licencijavimą, pernai lapkritį Seimas pradėjo svarstyti įstatymų pataisas, kad ši funkcija būtų grąžinta šiai medikų savivaldos institucijai.
Tuomet projektą pateikusi konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perdavus Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai nepavyko pasiekti keltų tikslų.
Anot jos, nei sumažėjo paslaugų kainos, nei gaunama mažiau skundų, tačiau panaikintos privalomos infekcijų kontrolės tobulinimosi valandos gydytojams odontologams. Seimo narė taip pat akcentavo, kad reikia stiprinti profesinę savivaldą.
Pagal Seime svarstomą projektą, Lietuvos odontologų rūmai licencijas išduotų ir odontologams bei burnos priežiūros specialistams, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.
2019 metų gruodį tuometinio sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos iniciatyva Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
SAM duomenimis, šiuo metu aktyvių odontologijos praktikos licencijų yra 4658, burnos priežiūros praktikos licencijų – 4832. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikia 2562 įstaigos.
