Anot Finansų ministerijos, šios papildomos lėšos gynybos finansavimą šiais metais padidins iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Siūloma iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirti papildomų pinigų, kurie leistų paspartinti bepiločių orlaivių, antidroninių sistemų, ginkluotės įsigijimą, atnaujinti turimas mobiliąsias oro gynybos sistemas bei įsigyti naujų.
20 mln. eurų numatoma nukreipti įvairaus tipo bepiločių orlaivių sistemų įsigijimui spartinti ir šių sistemų operatoriams rengti, 30 mln. eurų – antidroninių sistemų ir elektromagnetinės kovos įrangos įsigijimui paankstinti bei vystyti, 5 mln. eurų – įsigyti kulkosvaidžiams, kurie būtų skirti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms institucijoms ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
Tuo metu 10 mln. eurų siekiama skirti turimoms mobiliosioms oro gynybos sistemoms atnaujinti ir artimojo nuotolio mobiliųjų oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimui pradėti etapais, 20 mln. eurų – aprūpinti karius individualia ginkluote pagal modernaus kario programą – įvairaus kalibro šaunamaisiais ginklais, taikikliais, naktinio matymo priemonėmis, 20 mln. eurų – radijo stočių įsigijimui paankstinti, 5 mln. eurų – prieštankinių granatsvaidžių „Carl Gustaf“ pajėgumams atkurti, 10 mln. eurų – amunicijai (155 mm ir kito kalibro) įsigyti.
Dar 10 mln. eurų bus nukreipti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokant karines priemones, kurios bus perduotos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įsigyti.
Su šiuo skyrimu šiemet papildomai KAM reikmėms finansuoti iš viso bus skirta 323 mln. eurų.
Šiuo metu krašto apsaugai Lietuva skiria šiek tiek daugiau nei 3 proc. BVP.
