Vyriausybė penktadienį pranešė, kad kanceliarija tikisi atrinkti geriausią idėją partizanų vadui įamžinti Vilniaus Antakalnio kapinėse ir paminklą pastatyti iki kitų metų vasaros, projektui skirta 50 tūkst. eurų.
„Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą. Todėl šiam konkursui ruošėmės labai atsakingai, tikimės, jog visi paminklo ir antkapio skulptūrinių-architektūrinių idėjų sukūrimo bei įgyvendinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir numatytų laiku“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Užduotyje reikalaujama, kad dominuojanti paminklo ašis būtų vertikali, kuriant erdvinę paminklo dalį, į ją turi būti įkomponuotas atpažįstamas A. Ramanausko-Vanago portretas.
Kūrėjams rekomenduojama remtis turimomis dokumentinėmis fotografijomis, paminklą ir antkapį siūloma kurti iš granito, bronzos arba kitų ilgaamžių medžiagų.
Konkurse bus vertinama darbo meninė kokybė, idėjos autentiškumas, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumas.
Didelis dėmesys bus skiriamas kontekstui, t. y. kaip paminklas ir antkapis dera tarpusavyje bei su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.
1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizano palaikai atrasti ir identifikuoti 2018-aisiais, Vilniaus Našlaičių kapinėse, prieš metus jie palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone.
