Siekiant efektyviau išnaudoti turimus resursus ir sumažinti administracinę naštą kultūros paveldo objektų valdytojams ir specialistams, savivaldybėse būtų sukurta vieno langelio paslauga. Pastaroji leistų paprasčiau ir greičiau rasti kultūros paveldo objekto specialiųjų paveldosaugos reikalavimus ir pildyti reikiamus prašymus. Šiai paslaugai bus naudojama „Infostatyba“ informacinė sistema. Anot įstatymo iniciatorių, įvedus vieno langelio paslaugą savivaldybėms administravimo apimtys didėtų iki 14 proc.
Kultūros ministerijos duomenimis, tam gali prireikti apie 29 tūkst. eurų.
Taip pat siekiama atskirti Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių funkcijas. Numatyta, jog savivaldybė teiktų administracines paslaugas, susijusias su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu. Tuo metu Kultūros paveldo departamentas dalyvautų kaip specialiuosius reikalavimus aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams išduodanti ir jų projektus paveldosauginiu požiūriu derinanti institucija. Esant poreikiui, departamentas galėtų kreiptis į teismą dėl savivaldybės išduoto leidimo teisėtumo.
Nuspręsta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus skirstyti į pirmą, antrą, trečią ir eksperto kategorijas.
Į atnaujintą įstatymo projektą bus integruojamos ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.