Ministrų kabinetas šį sprendimą priėmė likus dienai iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame bus sprendžiama, ar įsipareigoti iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Vyriausybės pasitarime sakė, kad šiam pasiūlymui paramą jau išsakė 22 Europos valstybės.
Virginijus Sinkevičius perspėjo, kad ekonomikos pertvarka gali smarkiai paveikti pramoninius miestus, tokius kaip Jonava, Akmenė ir Mažeikiai.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apdirbamosios pramonės indėlis į ekonomiką yra didesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, todėl siekiant bendrų tikslų būtina įvertinti šalies išsivystymo lygį.
„Prieš numatant bendrus tikslus, reikia turėti omenyje ES valstybių narių specifinę situaciją pramonės srityje, todėl ir įsipareigojimai negali būti vienodi, jie turi būti diversifikuoti ir įvertinti valstybių narių pramonės išsivystymo lygį“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Kai kurie Lietuvos ūkininkai ir vežėjai nerimauja, kad priemonės anglies dioksidui mažinti gali pakirsti jų konkurencingumą, jei nebus pakankamos paramos transformuoti ūkio sektorius.
Kad panaikintų taršą, šalys turėtų daugiau investuoti į anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologijas, elektrifikacijas ir alternatyvas iškastiniam kurui, taip pat skatinti vartotojus keisti savo įpročius.
Nerimauja dėl kaštų
Lietuvos ūkininkai ir vežėjai sutinka, kad anglies dioksido išmetimą reikia mažinti, bet perspėja, jog pertvarkos pareikalaus didelių investicijų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad bus sudėtinga užtikrinti, jog energija žemės apdirbimui, derliaus priežiūrai ir nuėmimui būtų gaminama neišskiriant CO2 dujų.
„Nematau galimybių, neįsivaizduoju kaip tai galėtų įvykti iki 2050 metų. Visą technikos parką pakeisti paprastai užtrunka ne vieną dešimtmetį“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, šiuo metu dar nėra sukurta technologijų pilnai pakeisti dyzelinį kurą.
„Galingas kombainas per dieną suvartoja virš pusės tonos degalų. Tai labai didelis kiekis energijos. Technologija nesukurta, kad būtų pagaminti tokie akumuliatoriai, kurie leistų dirbti panašų laiko režimą“, – sakė R. Juknevičius.
„Suprantame, kad reikia judėti link to, kad planeta toliau nešiltų, nes dėl klimato kaitos žemės ūkis labai nukentės. Iš kitos pusės, politikų priedermė yra išsikelti tikslus, o juos įgyvendinti ne taip paprasta“, – pridūrė jis.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai sako, kad siekiant mažinti anglies dvideginio emisiją būtina Lietuvoje plėsti infrastruktūrą, kuri leistų naudoti dujas, o ateityje – vandenilį.
„Nors ir turime dujų terminalą, neturime kolonėlių, kuriose galėtume užpildyti sunkvežimių. Į kai kuriuos Europos miestus neįleidžiami dyzeliniai sunkvežimiai, tad prarandame dalį rinkos“, – BNS sakė „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
„Kitas etapas – vandeniliniai sunkvežimiai. Dujas turėtų keisti vandenilis. Jeigu tai įvyks, įmanoma pasiekti sunkiajame transporte tuos nulinės emisijos reikalavimus. Mums kaip valstybei svarbu būti kartu su pokyčiais. Jeigu kažkur pražiopsosim, liksime nuošaly“, – kalbėjo jis.
Naująjį klimato kaitos tikslą labiausiai remia Prancūzija, po ilgų svarstymų neseniai tam pritarė ir Vokietija.
Rytų Europos šalys su Lenkija priešakyje nenori įsipareigoti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, jei nesulauks paramos reformuoti nuo anglies daug priklausomą ekonomiką.
Klimatologai sako, kad dėl klimato kaitos vasaromis Lietuvoje karščio bangos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažniau pasitaiko viesulai.
