Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.
„Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis. Mes čia nieko kito sugalvoti negalime“, – Vyriausybės posėdžio metu trečiadienį kalbėjo A. Anušauskas.
Kitaip tariant, ministrų kabinetas apsisprendė, kaip nuo šiol tarnaus šauktiniai. Kiek jų bus pašaukta, bus apsispręsta vėliau.
Jeigu būtų šaukiami 5 tūkst. jaunuolių, anot ministro, būtų galima išsitekti su turimai resursais. Kaip teigė A. Anušauskas, didinant šauktinių skaičių, reikės kurti naujus karinius vienetus.
Anot jo, jei kasmet bus šaukiami 7 tūkst. jaunuolių, reikės steigti keturis naujus batalionus. A. Anušausko teigimu, šie batalionai galėtų atsirasti „Aukštaitijos“ brigados sudėtyje. Pasak ministro, tokiu atveju reikėtų skirti papildomus 500 mln. eurų, kurie būtų išleisti naujai infrastruktūrai, įrangai. Toks scenarijus būtų įgyvendintas per penkerius metus.
„Čia teikiame teisinį sprendimą, o ne skaičių. Bet kuriuo atveju, teisinis sprendimas ir įstatymo nuostatos yra tos pačios. Su šitu įstatymo pakeitimu, jei nebus kitų nuomonių, judėsime į Seimą. O toliau pati plėtra šaukiamų asmenų skaičiaus, tai čia atskiras klausimas, kuris, be kitą ko, priklauso nuo infrastruktūros. Gerai, kad turime dabar įsivaizdavimą, ką reiškia ta maksimali infrastruktūra, kuri atlieptų visuotinio šaukimo skaičius“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, o studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galės stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, pavyzdžiui, aviacijos, avionikos specialistų, inžinierių, medikų, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.
Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje bei paklius į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys bei gyvenantys Lietuvoje.
Pokyčiais numatytos ir išimtys: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, būtų šaukiami iki 22 metų. Tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, būtų šaukiami iki 30 metų.
Ministerijos teigimu, pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.
Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 10 iki 12 mėnesių.
Pokyčiais pailgėtų ir tarnyba aktyviajame rezerve. Ji truktų nebe 10, o 15 metų. Šios tarnybos metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus.
„Visgi privalomosios karinės tarnybos prioritetas ir idealiausias variantas išlieka 18–19 metų jaunuoliai, kurie baigia mokyklą ir ateina atlikti privalomosios karo tarnybos iš karto po mokyklos baigimo“, – nurodo KAM.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X.
Šiandienos įvykiai parodė, kad turim koloborantų, kurie atvirai kalba apie mūsų tautos genocidą.
Migrantai Vilniuje jau sugriovė Vilniaus saulugmą ir eismą. Karo atveju jie, jie bus mum peilis į nugarą. Žudys, prievartaus mūsų vaikus ir moteris.
Visuotinis šaukimas yra neišvengiamas, ir išūkius su turime priimti, norint išsaugoti mūsų Valstybę.
