Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM), kartu su kitomis institucijomis prisidėjusi prie dokumento rengimo, po 2022 m. vasario mėnesį Rusijos pradėjo karo prieš Ukrainą, Vokietijoje prasidėjo globalios saugumo situacijos ir Berlyno vaidmens vertinimo pokyčiai.
„Viena iš pagrindinių šių pokyčių dalių yra Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje. Šis žingsnis ne tik sustiprino Lietuvos saugumą, bet žiūrint į ateitį sudaro prielaidas žengti kokybinį šuolį Lietuvos ir Vokietijos santykiuose“, – teigiama išplatintame pranešime.
Berlyno sprendimas perkelti karių brigadą į Lietuvą atveria galimybes stiprinti dvišalius santykius politiniu kultūriniu, ekonominiu, socialiniu ir kitais lygmenimis.
„Globalaus nestabilumo ir paralelinių krizių laikotarpiu abi šalys yra suinteresuotos ginti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, stiprinti Europos Sąjungą ir transatlantinę partnerystę, plėsti ir stiprinti saugumo, gerovės ir demokratijos erdvę Europos kaimynystėje, investuoti į pasaulinio patikimų partnerysčių tinklo kūrimą“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Strateginėse gairėse išskirtos sritys, kuriose santykis su Vokietija duotų didžiausios abipusės naudos. Pažymima politinis bendradarbiavimo svarba, daugiausia dėmesio skiriant saugumo ir gynybos klausimams, ekonominių ryšių stiprinimas ir ekonominio saugumo aspektai. Tarp gairių – ir Lietuvos bei Vokietijos artėjimas per kalbą, universitetines studijas bei kultūros ir meno pristatymą, gilesnis lietuvių bendruomenės įtrauktumas, bendros istorijos aktualizavimas.
URM nurodo, jog vėliau patvirtintą dokumentą papildys strateginių gairių įgyvendinimo planas, numatantis konkrečius veiksmus 2025-2027 m. laikotarpiui.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
