Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti.
P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tai vadina žaidimu svetimų žmonių, tai yra indėlininkų, arba skolininkų, kurie gali būti ir fiziniai asmenys, pinigais.
„Reikėtų išvengti to, kas gali atsitikti priimant tokias pataisas, kai žmogus yra mokus, bet tiesiog pasiėmė paskolą nekilnojamajam turtui, o paskui paskaičiavo, kad to turto kaina nukrito. Ir jo paskaičiavimas gali būti elementarus: „Aš nustosiu mokėti paskolą, parduokite mano turtą, tai pardavę gausite pusę visos sumos, bet aš būsiu švarus nuo visų įsipareigojimų“, – dėstė R. Šimašius.
Anot teisingumo ministro, tokių nuostolius patyrusių gyventojų mastas apima visus ekonominio pakilimo laikotarpiu pasiskolinusiuosius nekilnojamajam turtui.
„Nežinau tokio nekilnojamojo turto, kurio kaina per paskutinius dvejus metus būtų pakilusi. Daug Lietuvos žmonių skolinosi, manydami, kad nekilnojamasis turtas, kurį jie įsigyja ir įkeičia, neišvengiamai ateityje brangs, ir labai didelė dalis jų ir bankai apsiskaičiavo“, – sakė R. Šimašius.
Tačiau, teisingumo ministro įsitikinimu, skolas turi mokėti tie, kas jas pasiėmė.
„Manau, kad labai sveikintina, kad Vyriausybė pritarė nuostatai, jog skolas reikia grąžinti, nes, paprastai sakant, pataisa sakė, kad skolas reikia grąžinti, išskyrus tam tikrus atvejus. Mano supratimu, kaip liaudis sako: "Skola - ne rona, ji neužgis“, – sakė R. Šimašius.
Teisingumo ministras supranta, kad sunkmečiu skolos daug kam yra virtusios asmeninių tragedijų priežastimi, tačiau ragino su bėdomis susidūrusius asmenis nesislėpti nuo problemų ir ieškoti išeičių.
„Ką sako visi finansiniai patarėjai tais atvejais, kai yra matoma, kad yra problema ir nebeišeina susimokėti skolų, pirmiausia reikia nebėgti, nesilaikyti stručio politikos, neignoruoti problemos, neslėpti nuo vyro arba žmonos, bet tartis ir dėlioti planą.
Kiek teko matyti iš ataskaitų, institucijos, kurios yra paskolinusios pinigus, jos taip pat nori juos atgauti ir dažniausiai yra linkusios išdėlioti skolą, atidėti mokėjimą“, – kalbėjo R. Šimašius.
