Vyriausybė kitą savaitę numato pareikšti nepritarimą siūlymui garantuoti vaiko teisę būti sveikam nuo jo pradėjimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame išvados projekte nepritarimas grindžiamas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabomis.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra nurodęs, kad negimęs vaikas negali būti teisės subjektu, o galimybę įgyti tam tikras teises gal turėti tik teisės subjektas.
Europos teisės departamentas, be kita ko, yra pareiškęs, kad šiuo metu tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais yra užtikrinama nėščios moters sveikata, kartu sudarant sąlygas ir sveikai vystytis vaisiui.
Grupė parlamentarų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą siūlo keisti šalia šiuo metu atskiru straipsniu reglamentuojamos vaiko teisės būti sveikam įrašydami - nuo pradėjimo momento.
Pataisą parlamentarai sako pasiūlę, nes "atsižvelgiant į paties vaiko geriausius interesus, jo prigimtinį orumą, žmogaus sąvoka turi būti aiškinama, kaip apimanti būklę iki gimimo".
Vienas iš pataisos iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys BNS yra sakęs, kad šis įstatymas susijęs su abortų draudimo iniciatyva, bet "nėra sankcijinis".
"Iš dalies susijęs su abortų draudimu, bet ne ta tiesiogine draudimo prasme. Čia daugiau fiksuojama valstybės ir žmogaus pareiga užtikrinti motinai ir jos vaikui nuo pat pradžios tinkamas sąlygas, sveikatos paslaugas", - BNS pataisą yra aiškinęs parlamentaras.
"Valstybė gali ir turi prisiimti pareigą paisyti vaiko prigimtinio intereso būti sveikam nuo pradėjimo momento, sudaryti sveiką ir saugią aplinką bei dirbtiniu būdu neapriboti vaikui šios galimybės", - rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat jame išskiriama, kad "valstybė neturi teikti prioriteto suaugusiųjų teisėms bei interesams tais atvejais, kai suaugusiųjų teisių ar interesų tenkinimas apribotų vaiko galimybes".
Seimas po pateikimo yra pritaręs ir grupės parlamentarų, kurių dauguma - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narai, parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektui. Pagal jį, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Šiam projektui Vyriausybė jau yra patvirtinusi neigiamą išvadą.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų. Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
