„Gautas teikimas pirmadienį“, – BNS penktadienį patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad E. Pašilio kandidatūrai Vyriausybė bendru sutarimu pritarė praėjusios savaitės ministrų kabineto posėdyje, jame dalyvavo ir E. Pašilis, klausimas svarstytas kaip riboto naudojimo.
Apie šį Vyriausybės sprendimą ir teikimą institucijos informacijos neplatino.
Kandidatūros atranka
Įstatymas numato, kad kandidatą į Europos Sąjungos teismą siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą. Seimo statutas numato, kad kandidatūrą taip pat turi svarstyti parlamentas.
Kandidato parinkimo procedūra įstatyme nėra apibrėžta, ji detalizuota teisingumo ministro E. Jankevičiaus patvirtintu atrankos aprašu, kur numatyta, kad atranką turi vykdyti teisingumo ministro vadovaujama darbo grupė, kurioje taip pat dirba Seimo ir Prezidentūros atstovai.
E. Jankevičiaus teigimu, ši procedūra nėra konkursas. Pasak jo, kandidato į teisėjus delegavimas gali būti lyginamas su ambasadorių skyrimo procesu, o darbo grupė sudaroma tam, kad kandidatai galėtų teikti paraiškas, kurias vertintų skirtingos institucijos.
„Natūralu, kad prieš posėdį pasiteiravom, kas kokias pozicijas turime. Atranka tai nėra konkursas, tai yra delegavimas“, – sakė jis.
Vis dėlto kiti darbo grupės nariai laikosi kitos pozicijos.
„Tai yra atranka, vykstanti pagal aprašą, tai tikrai nėra joks delegavimas“, – BNS sakė vienas atrankos komisijos narių, nepanoręs būti įvardintu.
Po šios grupės posėdžio spalio 29 dieną Teisingumo ministerija pranešė, kad jos nariai daugiausiai balsų skyrė E. Pašiliui.
Atrankos komisijoje Seimui atstovavęs tuometinis Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdarbiečių vadovas Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad dar prieš atrankos komisijos posėdį teisingumo ministras jį informavo, kad Vyriausybė palaiko ir teiks E. Pašilio kandidatūrą. Politikas sakė, kad tokia žinia paskatino jį balsuoti už šį kandidatą.
„Kadangi Vyriausybė palaikė E. Pašilio kandidatūrą, tai ir aš palaikiau, kaip daugumos atstovas. (...) Jeigu Vyriausybė teikia, mes esam daugumos nariai, mes ir palaikom Vyriausybės siūlymą“, – sakė „socialdarbiečių“ vadovas.
Teisingumo ministras E. Jankevičius sako, kad E. Pašilio kandidatūra buvo preliminariai aptarta su G. Kirkilu, bet jis neigė, kad buvo išsakyta Vyriausybės parama.
„Netiesa. Niekam nesakiau. Jūs kažką gal ne taip supratote, jei jis (G. Kirkilas – BNS) sako taip, tai sako taip, ką aš galiu pasakyti. (...) Aptarėme galbūt kandidatų tam tikras savybes, bet tikrai nesakiau, už ką ar kaip ir taip toliau, čia kiekvieno buvo apsisprendimo reikalas“, – patikino ministras.
Pasak ministro, iš anksto aptariant kandidatūrą buvo siekiama, kad daugiau kaip metus strigęs procesas pagaliau baigtųsi kandidato delegavimu.
Prezidentūra neatsakė į BNS klausimą, ar E. Pašilio kandidatūra iš anksto buvo derinta su šalies vadovu ar jo atstovais.
Vyriausybės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad su premjeru jokios kandidatūros derintos nebuvo.
Vienas atrankos komisijos narių premjero patarėjas Donatas Matuiza BNS taip pat sakė, kad su juo E. Pašilio kandidatūra iš anksto nebuvo aptarta ar derinta.
Kiti BNS kalbinti atrankos komisijos nariai iš Seimo, Vyriausybės ir Teisėjų tarybos teigė apie E. Pašilio kandidatavimą, Vyriausybės paramą konkrečiam kandidatui iš anksto nieko nežinoję.
Valstiečių atstovė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė yra sakiusi, kad valdančiosios koalicijos taryba šio klausimo nesvarstė, o išankstinis derinimas su kitomis institucijoms verčia abejoti proceso objektyvumu.
2018-ųjų rudenį E. Jankevičiaus patvirtintame atrankos į ES Bendrąjį teismą tvarkos apraše nurodoma, kad komisija vertina, ar pretendentai atitinka aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus, taip pat vertinamas ir teismo darbinių kalbų mokėjimas. Prireikus darbo grupė gali kviesti formalius kriterijus atitinkančius kandidatus pokalbiui.
Prezidentūra: prezidentui būtų tikslinga rinktis iš kelių kandidatų
Prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė BNS pateiktame komentare nurodė, kad „kylantys klausimai dėl atrankos rodo, kad atrankos procedūra galėtų būti tobulinama“.
„Prezidentūros nuomone, bent jau laikas skirtas pateikti dokumentams į tokias aukštas pareigas turėjo būti gerokai ilgesnis nei viena savaitė. Laikomės nuomonės, kad prezidento pritarimui būtų tikslinga pateikti kelias kandidatūras, iš kurių jis turėtų galimybę pasirinkti geriausią“, – teigė J. Šovienė.
„Kai Vyriausybė pateiks kandidatą jis bus visapusiškai įvertintas. Bet turime pastebėti, jog kandidato į ES Bendrąjį Teismą tvirtinime dalyvauja trys institucijos: Vyriausybė, Prezidentas ir Seimas. Taigi, į šį postą pretenduojantysis turi turėti visų trijų institucijų politinį palaikymą“, – pridūrė ji.
E. Pašilis yra jau trečias kandidatas į Liuksemburge įsikūrusi ES Bendrąjį teismą.
Iš pradžių Lietuva pateikė Konstitucinio Teismo teisėją Gediminą Mesonį, bet jo kandidatūrą pernai rugpjūtį atmetė Liuksemburge įsikūręs pretendentus vertinantis komitetas.
Vėliau Vyriausybė nusprendė siūlyti dar vienai kadencijai teisėju skirti Virgilijų Valančių, bet jo kandidatūrą atmetė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kandidato paieškose proveržis įvyko tik šį spalį. Oficialiai naujausią atranką Teisingumo ministerija paskelbė spalio 19 dieną, norintieji joje dalyvauti dokumentus turėjo pateikti iki spalio 23 dienos, atrankos komisijos posėdis ir balsavimas įvyko spalio 29-ąją.
Susitikimuose atrankos išvakarėse – apie biudžetą ir teisėkūrą
Spalio 13-ąją E. Pašilis buvo susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu ir Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu. Abi pusės BNS teigė, kad susitikime buvo kalbėta apie prokuratūros biudžetą. Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektui pritarė spalio 14-ąją.
Apie šį susitikimą institucijų vadovų darbotvarkėse nebuvo skelbta.
Spalio 8-ąją E. Pašilis buvo susitikęs su teisingumo ministru E. Jankevičiumi. Anot prokuratūros, šiame susitikime taip pat dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, susitikime kalbėta apie sulaikymo instituto tobulinimą, bendrą teismų ir prokurorų egzaminų įteisinimą. Paskutinis jų susitikimas įvyko spalio 14 dieną, kai ministras pasveikino E. Pašilį su gimtadieniu, BNS nurodė prokuratūra.
Atsakydama į klausimus apie rudenį vykusius susitikimus, prokuratūra savo ruožtu pabrėžė, kad juose nebuvo kalbama apie ikiteisminius tyrimus.
„Susiklosčius situacijai, kai dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų bet koks jo bendravimas su tam tikrais aukštas pareigas einančiais valstybės tarnautojais galėtų būti interpretuotas kaip nederamas, generalinis prokuroras E. Pašilis tokių susitikimų su šiais asmenimis neturėjo“, – atsakymuose nurodė E. Martinonienė.
Generalinė prokuratūra vadovauja keliems šiemet pradėtiems ikiteisminiams tyrimams dėl didelės vertės su COVID-19 valdymu susijusių pirkimų, kuriuose apklausti ir Vyriausybės atstovai.
E. Pašilis nuo komentarų apie kandidatavimą į ES teismą susilaiko, motyvuodamas, kad procesas dar nėra pasibaigęs.
Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba pernai Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi pernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.
ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.
E. Pašilis generaliniu prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2015-ųjų gruodžio pabaigoje. Iki tol jis 15 metų dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju, penkis iš jų – šio teismo pirmininku.
