Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad dėl šešėlinės ekonomikos poveikio mažinimo šių metų biudžeto pajamos išaugs apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai teigiama Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitoje, kurią ketvirtadienį premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas pristatė Seime.
Paklaustas, kiek pavyko sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus praėjusiais metais, premjeras sakė konkrečių duomenų neturintis, tačiau manantis, jog apie 30-40 proc.
"Mes dar skaičių tikslių neturim, bet manau, kad ženkliai pavyko, 30-40 proc. buvusios šešėlinės ekonomikos", - sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas įvardijo kelias priežastis, anot jo, lėmusias šešėlinės ekonomikos masto mažėjimą - mokestines reformas, įvairias vykusias akcijas, kovą su nelegalių atlyginimų mokėjimu "vokeliuose".
"Manau, kad yra keletas priežasčių, visų pirma pajamų mokesčio sumažinimas, kuris skatina verslą mokėti mokesčius sąžiningai, ne tik tai, manau, kad mūsų verslas įsitvirtina, iš vienos pusės, verslas nori skaidriau dirbti, iš kitos pusės - mokesčių inspekcija, kitos institucijos, kurios veika šitoje srityje, tobulėja, čia yra daug priežasčių", - sakė premjeras.
Konservatorius Jurgis Razma, vertindamas Vyriausybė ataskaitą, ją apibūno kaip nerealistišką.
"Viskas paišoma rožinėmis spalvomis, o nutylimi nepalankūs Vyriausybei momentai ir darbo spragos", - BNS sakė J.Razma.
Ataskaitoje nurodoma, kad Vyriausybė įsipareigoja "palaipsniui mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą" ir 2007 metų antrąjį pusmetį ketina svarstyti tokią galimybę.
Vyriausybė yra deklaravusi, kad pajamų mokestį nuo 27 iki 24 proc. mažins nuo 2008-ųjų. Tačiau 2007 metų viduryje gali būti svarstoma galimybė jį mažinti radikaliau. Pernai liepą gyventojų pajamų mokesčio tarifas buvo sumažintas nuo 33 iki 27 procentų.
Seimo liberalcentristai, siūlantys 2008 metais iki 20 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį, įsitikinę, kad tai padaryti esą realu, ir ragina Vyriausybę atšaukti anksčiau numatytą tarifo keitimo grafiką ir mokestį sumažinti anksčiau.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eligijus Masiulis BNS teigė, kad Vyriausybės pasižadėjimo mažinti mokesčius neužtenka. Jis reikalavo konkrečių atsakymų: ar bus mažinami mokesčiai, o jeigu bus - nuo kada ir kiek.
Jis ataskaitoje pasigedo priežasčių, užkirtusių kelia euro įvedimui, detalios analizės.
Socialliberalui Algirdui Monkevičiui susidarė įspūdis, kad eurą ateityje siekiama įsivesti tik "kalbų lygyje".
"Jokio rimto apsisprendimo, jokių realių darbų neįvardinta", - BNS sakė A.Monkevičius.
Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitoje tvirtinama, kad siekiant veiksmingų ekonomikos reformų ir verslo konkurencingumo didėjimo, 2007 metais planuojama išanalizuoti galimybes taikyti pelno mokesčio lengvatas investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, technologijas.
Numatoma paprasčiau reglamentuoti ribotos atsakomybės bendrovių kapitalo tvarkymą, sudaryti sąlygas sklandžiai likviduoti įmonę.
Ataskaitoje teigiama, kad 2007 metais ketinama ratifikuoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Pietų Korėja, tęsti derybas dėl sutarties sudarymo su Tailandu ir žadama derybas dėl šių sutarčių sudarymo pradėti su Mongolija, Makedonija ir Tadžikistanu.
2007-2009 metais numatoma sudaryti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Indija, Tailandu.
Vyriusybė numato skatinti įmonių jungimąsi į bendradarbiavimo tinklus, inovacijų ir naujų technologijų diegimą.
Šiemet planuojama aktyviau aptarinėti ir priimti sprendimus dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo su Baltarusija, Rusija, Lenkija, Ukraina, Kazachstanu.
Vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad Lietuva eurą planuoja įsivesti "kuo greičiau", o juo pakeitus litus, kasmet būtų rengiama Stabilumo programa.
Seimo Ekonomikos komiteto narys "darbietis" Pranas Vilkas BNS priekaištavo, kad ataskaitoje išvardinta, kokios Vyriausybės parengtos įstatymų pataisos priimtos, tačiau nebandyta paanalizuoti jų poveikio.
"Juk kai kurie įstatymai buvo priimti metų pradžioje ar viduryje, ir jų poveikio analizę buvo galima pateikti", - BNS sakė P.Vilkas.
Socialliberalų frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas BNS sakė ataskaitoje pasigedęs daugiau dėmesio inovacijoms, šeimos ir migracijos, skurdo didėjimo problemoms.
"Kertinės gyvenimo dalys menkai apšviestos. Apie ateitį per mažai kalbama, o konstatuojami tik praėję dalykai, o reikia galvoti, kiek ta praeitis leidžia kurti ateitį", - sakė A.Paulauskas.