Kaip pasakojo mirusiojo sesuo Danutė, brolis iš namų Panevėžio rajone į ligoninę buvo išgabentas birželio 8 dieną, nes nejautė kojos.
„Jo žmona man paskambino ir informavo, kad brolis ligoninėje. Aš birželio 11 ar 12 dieną, tiksliai nepamenu, paskambinau pasiteirauti dėl jo būklės. Mane informavo, kad jis guli reanimacijoje prijungtas prie aparatų, nes jo viena smegenų pusė yra neveiksni“, – dėstė ji.
Laukė skubi operacija
Moteris pasakojo toliau bandžiusi prisiskambinti broliui, bet pakėlė seselė ir pasakė, kad vyras negali kalbėti, nes nevaldo rankos.
„Tačiau ji net neprisistatė, kuo yra vardu, davė tiesioginį gydytojo numerį, jis mane irgi informavo, kad brolis reanimacijoje, prijungtas prie aparatų.
Po kelių dienų aš vėl paskambinau, daktaras neprisistatė, bet man pasakė, kad brolis yra gilioje komoje, kad kovoja pats su savo mirtimi. Taip pat – kad jam nustatytas erkinis encefalitas ir iš karto pabudus iš komos bus daroma skubi operacija“, – prisiminė Danutė.
Vėl paskambinus po savaitės moteris išgirdo džiugią žinia – brolis yra pabudęs iš komos, sąmoningas, deja, vis dar prijungtas prie aparatų ir negali pajudinti rankų ir kojų.
„Pasiteiravau, kokie vaistai jam yra leidžiami, jie man pasakė, kad jie skirti tik tam, kad būtų palaikoma gyvybė, bet vaistų nuo erkinio encefalito nėra.
Po to vėl skambinau teirautis, man pasakė, kad jam buvo atlikta operacija, kad smegenų pusrutulis atsigauna, kad jis suvokia, mato, judina rankas ir kojas, bet dar negali šnekėti po operacijos“, – pasakojo mirusiojo sesuo.
Laiku neinformavo
Deja, po tokių gerų naujienų šeimą pasiekė liūdna žinia – vis dėlto vyras neišgyveno ir mirė birželio 27 d. Tačiau Danutė pasakojo kaip reikiant sutrikusi, nes pati apie tai sužinojusi tik paskambinusi į ligoninę 29 d.
„Iš pradžių jie man pasakė: „Atleiskite, bet mes nerandame bylos“. Kaip taip gali būti, kad žmogus guli jų skyriuje ir jie neranda bylos? Jie man pasakė, kad palaukčiau ir jie perskambins.
Laukiau, nesulaukiau, pati paskambinau, man vėl davė gydytoją, jis kategoriškai atsisakė kalbėti, atidavė ragelį atgal seselei ir ji pasakė „Didelė užuojauta, jūsų brolis mirė birželio 27 dieną, mes skambinom jums dešimt kartų, bet jūs nekėlėt ragelio. Net nepasakė, kurią valandą mirė“, – pasakojo moteris.
Mirusiojo artimieji tikina, kad jokio skambučio nesulaukė. Šeima šiuo metu sako esanti nežinioje ir vis dar aiškinasi situaciją su ligonine.
Artimųjų teigimu, vyras skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo.
Sergamumas – vienas didžiausių
Portalas tv3.lt primena, kad iš viso per praėjusius metus buvo užfiksuota 711 susirgimų erkiniu encefalitu. Deja, 6 žmonės mirė.
Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos. Medikai įspėja, kad ši liga ypač pavojinga tuo, kad gali turėtų negrįžtamų padarinių žmogaus sveikatai, o vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti – skiepai.
Sergamumas išaugo
Specialistai gi pabrėžia, kad jau per 5 pirmus šių metų mėnesius fiksuojama daugiau susirgimų erkiniu encefalitu nei pernai.
„Jei lygintume šių penkių mėnesių sergamumą su praėjusių metų, tai skirtumas būtų 55 ir 33. Taip jeigu pernai pirmas susirgimo atvejis buvo užregistruotas balandžio mėnesį, tai šiemet – jau kovo“, – pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Jo teigimu, manoma, kad tam įtakos galėjo turėti tiek šilta žiema be sniego, tiek galbūt ir tai, kad karantino metu daugiau žmonių leido laiką gamtoje ir lankėsi miške.
„Iš viso per praėjusius metus buvo užfiksuota 711 susirgimų erkiniu encefalitu. Deja, 6 žmonės mirė. Vis dėlto, nors neturime duomenų kiek, bet žinoma, kad daug žmonių vargina liekamieji ligos reiškiniai – nuo galvos skausmų, sumažėjusio darbingumo iki įvairių parezių (paralyžiaus) ir panašiai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Užsikrėsti rizikuoja kiekvienas
Anot ULAC vadovo, situacija dėl erkinio encefalito kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų dar labiau komplikuosis ir COVID-19 pandemijos fone.
„Aišku, erkių daugėja ir nepriklausomai nuo to, keičiantis klimatui. Tačiau bet kuriuo atveju norėtųsi, kad vienos problemos visiškai neužgožtų kitų ir būtų kuo operatyviau grįžtama prie šio klausimo“, – sakė S. Čaplinskas.
Vienas iš erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. Alvydas Laiškonis pastebėjo, kad gydytojai infektologai ne kartą buvo kėlę šį klausimą, tačiau pirmiau buvo pasirinkta įgyvendinti meningokoko infekcijos skiepų kompensavimą.
„Reikėtų ir pačiai visuomenei organizuotis, pradėti šį klausimą judinti, kad būtų įtrauktas į dienotvarkę. Tačiau nežinau, ar po koronaviruso kas dabar kels šį klausimą, nes visas dėmesys skirtas pandemijai. Nežinau, ar kas apie erkes dabar kalba“, – sakė jis.
Paklaustas, kokias galėtų išskirti rizikos grupes, kurioms būtų reikalinga bent dalinė kompensacija erkinio encefalito vakcinai, S. Čaplinskas pabrėžė, kad realiai kiekvienas atsiduria padidintos rizikos grupėje.
„Aišku, bet ji didesnė yra tiems, kurie daugiau laiko praleidžia miške dėl savo profesijos ar gyvenimo būdo. Bet tai nereiškia, kad žmogui kur parke negali įsisiurbti erkė ar ją į namus parsinešti su augintinis gyvenant kad ir miesto centre“, – įspėjo ULAC vadovas.
A. Laiškonis savo ruožtu pridūrė, kad dar viena svarbi grupė, kuriai vakcina turėtų būti kompensuojama – kariai, vykstantys į mokymus, pratybas, miškuose.
Profesorius pabrėžė, kad mūsų šalyje tarp sergančių visgi daugiausiai būna vyresnio amžiau žmonių, kurie eina į miškus grybauti, uogauti. Pirma banga paprastai fiksuojama gegužę–birželio pradžioje, antra – rugsėjo mėnesį.
Kaimynai latviai kompensuoja
ULAC vadovas priminė, kad Pasaulinė sveikatos organizacija aiškiai rekomenduojanti šią vakciną vykstantiems į šalis, kur sergamumas yra 5 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Pas mus sergamumas gi yra nuo 3 iki 5 kartų didesnis. O mes čia gyvename, ne atvykstame turistauti. Taigi yra didelė problema ir pavojus.
Tad turėti galimybę pasiskiepyti kompensuojama vakcina būtų labai efektyvus sprendimas. Aišku, jei nėra galimybės kuo greičiau įdiegti pilną kompensavimą, gali būti dalinė, pavyzdžiui, kaip yra ir kitose šalyse – toje pačioje Latvijoje“, – dėstė jis.
A. Laiškonis patikslino, kad Latvijoje buvo paskiepyti paaugliai, vakcina įtraukta kaip vaikų skiepijimo kalendorių: „Ir toliau juos reikės skiepyti tik po penkerių metų. Viso to rezultatas – buvo pastebėta, kad susirgimų sumažėjo.“
Pašnekovas pateikė ir Austrijos pavyzdį, kur paskiepijus didelę dalį populiacijos sergamumas erkiniu encefalitu taip pat sumažėjo.
„Pas juos irgi buvo paplitęs erkinis encefalitas, tai jie paskiepijo visą populiaciją ir teliko fiksuojami pavieniai atvejai. Taigi jie investavo pinigus ir gavo labai gerą efektą, nes tokio ligonio gydymas valstybei brangiai kainuoja. Nors specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, bet trečdalis persirgusiųjų lieka neįgaliais visam laikui“, – pabrėžė A. Laiškonis.
Dalis perserga nejausdami
Infektologas priminė, kad erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad šios ligos gydymas tėra simptominis, o pasekmės gali būti itin skaudžios: pradedant nuo miego, pažinimo sutrikimų, baigiant sunkiu paralyžiumi. Trečdalis susirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka invalidais.
„Pirmiausia erkinis encefalitas pasireiškia kaip gripas. Kadangi vasarą šiaip juo dažniausiai niekas neserga, karščiavimas, negalavimas po kelių dienų ir praeina.
Tik vėliau išsivysto antroji susirgimo banga jau su smegenų pažeidimu, kai atsiranda klinikiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, galvos skausmai. Kai liga pasireiškia smegenų dangalų ir nervų pažeidimais, tada jau prireikia gydymo stacionare“, – aiškino A. Laiškonis.
Tačiau jis pridūrė, jog nereikia pamiršti, kad dalis perserga nepastebima erkinio encefalito forma. Vis dėlto, persirgus šia liga imunitetas jai įgyjamas visam gyvenimui.
Pasiskiepyti niekada nevėlu
ULAC duomenimis, nepaisant karantino, šių metų kovo ir balandžio mėnesiais buvo įskiepyta 18,5 tūkst. dozių daugiau nei pernai per tokį patį laikotarpį.
„Džiugu, kad žmonės ieško galimybių pasiskiepyti savo lėšomis, nors tai kainuoja daug, ypač jei šeimoje daugiau vaikų“, – sakė S. Čaplinskas.
Gydytojai primena, kad nors geriausia skiepytis vasario pabaigoje–kovo pradžioje, pasiskiepyti ir dabar nėra vėlu, tik taikoma pagreitinta schema: vienas skiepas – šiandien, antras – po dviejų savaičių.
Įprastai reikia trijų skiepų: vieno šiandien, kito – po mėnesio, trečio – po 3–9 mėnesių. Vėliau skiepą prireikia pakartoti po 5 metų, priklausomai nuo amžiaus (vyresniems nei 75-erių metų amžiaus asmenims) – ir po trijų.
„Žmogus saugus gali jaustis jau po pirmo skiepo, t. y. praėjus 45 dienoms arba pusantro mėnesio. Tačiau norint, kad susiformuotų imunitetas ilgesniam laikui, reikia papildomų skiepo dozių“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, kad būtų vertinga turėti ir skiepų pasą. „Neretai žmonės užmiršta, kada skiepijosi, praleidžia terminą, tada tenka viską pradėti iš naujo. O tokiame pase būtų įrašyta, kokia, kokios firmos vakcina ir kada buvo įskiepyta, kada laukia kiti skiepai“, – pastebėjo infeektologas.
Jis pridūrė, kad retais atvejais šia liga galima užsikrėsti ir vartojant ožkos pieną, tai dažniausiai būna šeiminiai atvejai.
Primenama, kad kita galinti būti ne mažiau klastinga erkių platinama liga – Laimo liga. Nors antibiotikais ji gali būti visiškai išgydoma, laiku nepastebėta žmogų gali invalidizuoti ne ką mažiau.
Paprastai šią ligą išduoda aplink įkandimo vietą atsiradusi raudona dėmė.
