Tokią išvadą ji padarė, ketvirtadienį išnagrinėjusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės prašymą ištirti, ar R. Masiuliui neturėtų būti taikomas „atvėsimo laikotarpis“. Anot VTEK, toks laikotarpis jam neturėtų būti taikomas.
„Seimo narė klausė, ar Masiuliui, kaip buvusiam susisiekimo ministrui, nėra taikomas (...) „atvėsimo laikotarpis“. Buvo nurodyti tam tikri sprendimai ir tam tikros aplinkybės. Komisija tų nurodytų aplinkybių rėmuose nerado to draudimo sudėties ir neturi pakankamai pagrindo, kad šis atvėsimo laikotarpis pagal nurodytas aplinkybes turėtų būti taikomas“, – penktadienį BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.
Pasak jo, „atvėsimo laikotarpis“ galiotų tuomet, jeigu jis būtų tiesiogiai kontroliavęs ar prižiūrėjęs „Klaipėdos naftą“.
„Klaipėdos naftą“ kontroliuoja kita ministerija“, – teigė T. Čaplinskas.
A. Širinskienė teigė, kad R. Masiulio vadovaujama ministerija rengė transporto srities planavimo dokumentus, kontroliavo jų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, R. Masiulis pasirašė ir ES lėšomis finansuojamo su 32,8 mln. eurų vertės Pauosčio kelyno rekonstrukcijos, svarbios ir „Klaipėdos naftai“, projektu susijusius dokumentus, tikslino uosto rinkliavų taisykles SGD tanklaiviams.
Pasak Seimo narės, R. Masiulis patvirtino Klaipėdos uosto tarybą, į kurią buvo paskirtas „Klaipėdos naftos“ naftos verslo direktorius Darius Šilenskis, be to, jis galėjo padėti buvusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjui Arūnui Moliui tapti „Klaipėdos naftos“ SGD tarnybos direktoriumi.
„Klaipėdos naftos“ valdyba ketvirtadienį nepaskyrė naujo įmonės vadovo, BNS patvirtino įmonės atstovė Orinta Barkauskaitė. Anot jos, sprendimas nepriimtas, nes negauta visos reikalingos informacijos, kaip numato strateginių įmonių įstatymas.
BNS žiniomis, įmonės valdyba renkasi iš dviejų kandidatų – laikino jos vadovo naftos verslo direktoriaus Dariaus Šilenskio ir buvusio susisiekimo ir energetikos ministro Roko Masiulio, iki 2014 metų rudens vadovavusio „Klaipėdos naftai“.
R. Masiulis, susisiekimo ministro posto netekęs po prezidento rinkimų šią vasarą performavus Vyriausybę, pasak šaltinių, dabartinių valdančiųjų nėra pageidaujamas ir „Klaipėdos naftos“ vadovo poste.
Valdantieji „valstiečiai“ ne kartą sakė, kad R. Masiulis nesusitvarkė su ministro pareigomis, priekaištavo jam dėl žvyrkelių asfaltavimo tempų. Pats R. Masiulis sakė, kad sulaukė „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio keršto už Arvydo Vaitkaus atleidimą iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų.
Be to, A. Širinskienės vadovaujama laikinoji tyrimo komisija dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, be kita ko, domisi ir SGD terminalą stačiusios R. Masiulio vadovaujamos „Klaipėdos naftos“ veikla, kai kuriomis jos sutartimis.
Valdančiųjų palaikymo „Klaipėdos naftai“ reikės, Seimui balsuojant dėl garantijos iki 148 mln. eurų Šiaurės investicijų banko (NIB) paskolai „Klaipėdos naftai“ – paskola bus skirta nuo sausio maždaug 40 proc. sumažinti SGD terminalo sąnaudas.
Vyriausybė ir Seimas yra pritarę planui po 2024 metų įsigyti terminalo laivą-saugyklą, kad terminalo kaštai optimaliai būtų išdėstyti nuo 2019 iki 2044 metų pabaigos.
Nuo 2017 metų balandžio įmonei vadovavęs Mindaugas Jusius nuo liepos 26 dienos dėl asmeninių priežasčių paliko įmonę.
