E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005 m. Jos kūrimas vyko trimis etapais, iš kurių paskutinis, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, įgyvendintas 2013–2015 m.
Pacientui norėtų skirti daugiau laiko
Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje gydytojai ne kartą kėlė klausimą, kada pavyks sulaukti, kad sistema pagaliau veiktų sklandžiai. Gydytojai pastebi, kad, norint naudotis dabartine sistemos versija, pacientams turėtų būti galima skirti daugiau laiko, nes marias jo suėda stringanti sistema.
„Su įsakymu, kad pildyti duomenis el. būdu, turėtų būti ir sąlyga, kad pacientui skiriama 30 min. konsultacijai. Nes tik tokio laiko intervale galima kokybiškai pakonsultuoti ir suvesti duomenis į el. sistemą. Pavyzdžiui, pakartotinis talonėlis dėl nedarbingumo – reikia jungtis į dvi skirtingas sistemas: EPTS ir e. sveikatą, vien identifikuoti ir pasirašyti už kiekvieną veiksmą užtrunka po kelias minutes, tada surašyti ranka į e. sveikatą. Ir, aišku, dar pačiai „Sodrai“ reikia žmogaus parašo, tai spausdinti ir duoti laiko pačiam pacientui pasirašyti“, – neigiamais įspūdžiais apie sistemą dalinosi gydytoja Alma.
„Labai reikia įstatymo korekcijų – arba 30 min. pacientui, arba elektroninės paslaugos, kitaip nukenčia tiek pacientas, tiek medikai“, – antrino gydytoja Ivetė.
„Sistema taip keikiasi vos ne kas antrą dieną... Ir jiems tai normalu, nes, matai, tvarkyti jie lėšų nebeturi, viską išeikvojo sistemos kūrimui“, – piktinosi gydytoja Gina.
Tenka nueiti kryžiaus kelius
Gydytojoms antrina ir šeimos gydytoja, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narė Jurga Dūdienė.
„Kai neįmanoma išrašyti recepto, tenka pacientus siųsti namo be receptų, nes popierinių knygučių receptams niekas jau nebeatsineša. Tada automatiškai, aišku, negali jie [pagal] elektroninius receptus [vaistų] nusipirkti, jeigu jie išrašyti, ir jeigu yra trikdžių vaistinėje. Vėlgi, lieka labai suprantamas nepasitenkinimas, nes pacientas tada turi už visą kainą vaistus nusipirkti, jeigu vaistinė parduoda“, – tv3.lt sakė J. Dūdienė.
Vis dėlto pats receptų išrašymas, anot J. Dūdienės, neužtrunka – reikia maždaug 1–2 minučių.
„Mes kalbame apie tai, kad yra el. recepto rašymas vis patobulinimas, bet sistema apima ne tik recepto išrašymą. Pacientų elektroninė registracija tikrai neveikia plačiu mastu, vis dar vyksta bandymai“, – pastebėjo pašnekovė.
Tiesa, SAM gydymo įstaigoms suteikė galimybę sudaryti sutartį ir išbandyti versiją, kaip atrodys bendra elektroninė registravimo sistema.
„Bet faktas, kad tai, kas buvo žadėta 2018 m., 2019 m. kovą, liepą, tos dienos vis praeina ir nusikelia. Mes vis dar to produkto neturime. Čia yra faktas. Užregistruoti pacientą – kryžiaus kelius nueiti. Pačiam daktarui kitą kartą tenka registruoti, nes pacientai kartais yra vyresnio amžiaus ir pagalbos jiems tikrai reikia“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Planuoja tobulinimą
SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėja Vilma Telyčėnienė teigia, kad visi trikdžiai e. sveikatos sistemoje yra nedelsiant identifikuojami ir šalinami.
„Apskritai, gydymo įstaigų, esant sutrikimams, prašoma kreiptis tiek į savo informacinių technologijų specialistus, jei tokie yra, tiek į Registro centro pagalbos skyrių, kad kuo greičiau būtų galima identifikuoti, ar tai vidinės informacinės sistemos ar e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos sutrikimas“, – atsakyme tv3.lt rašė V. Telyčėnienė.
Paklausta, ar ministerija ketina dar tobulinti e. sveikatos sistemą, V. Telyčėnienė patikino, kad tokių planų yra.
„Atsižvelgiant į tai, kad didėja ir sistemos naudotojų skaičius, ir apimtys, numatytas sistemos greitaveikos didinimas ir optimizavimas“, – teigė pašnekovė.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pažymėjo, kad e. sveikatos sistemos naudotojų skaičius ir duomenų apimtys sparčiai auga.
„Tai įpareigoja skirti daugiau dėmesio stabiliam ir naudotojų poreikius atitinkančiam sistemos veikimui, todėl vienas iš e. sveikatos sistemos plėtros prioritetų artimiausiu metu yra ESPBI IS greitaveikos didinimas ir sistemos optimizavimas“, – atsakyme tv3.lt rašė M. Samkus.
Pagrindiniai iššūkiai, anot Registrų centro atstovo, gali būti dvejopi: centrinės sistemos dalies (ESPBI IS), už kurios priežiūrą ir tvarkymą yra atsakingas Registrų centras, ir atskirų sveikatos priežiūros įstaigų prižiūrimų sistemų sutrikimai. Vis dėlto visais atvejais siekiama, kad informacija apie sutrikimus būtų operatyviai pasidalinta su visais sistemos naudotojais, sako M. Samkus.
Išleisti ir tebeleidžiami milijonai
2018 m. Susisiekimo ministerija inicijavo kompleksinį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo auditą. Jo metu nustatyta, kad kuriant sistemą iššvaistytos lėšos, užfiksuoti viešųjų pirkimų pažeidimai, sistema stringa, o sistemos priežiūrai dar reikės milijonų eurų.
„Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto yra akivaizdu, kad sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja. Akivaizdu, kad informacinės technologijos yra ir sveikatos apsaugos sektoriaus ateitis, tačiau tai, kokia dabar yra e. sveikata, ateitimi tikrai negalime pavadinti. Būtini skubūs sprendimai“, – 2018 m. kalbėjo tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015 m. baigus kūrimo darbus e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kūrimo tikslų pasiekimo, kokybės ir saugumo. Iš viso sistema kainavo 40 mln. eurų.
Nors e. sveikatos sistemos projektai baigti įgyvendinti dar 2015 m., tolesnė sistemos priežiūra kainuoja milijonus eurų, be to, kasmet vis daugiau. Sveikatos apsaugos ministerija kasmet skiria biudžeto lėšas Registrų centrui, kaip pagrindinio ESPBI IS tvarkytojo, funkcijoms vykdyti: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.
