„Geopolitinių grėsmių kontekste būdami susiskaldę esame silpni. Todėl norėdami sustiprinti VST pajėgumus bei gebėjimus atlikti jai pavestas funkcijas, siūlome VST integruoti į Lietuvos policiją“, – penktadienį per spaudos konferenciją pertvarką pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.
VST funkcijų žada nekeisti
Policijos generalinis komisaras Renatas Požela pažymėjo, jog jau pradėti ruošti integracijai reikalingi teisės aktai.
„Šiuo metu bus pradėti ruošti atitinkamų teisės aktų projektai ir jeigu bus ta politinė valia parlamente, tai mano matymas šiandien yra labai aiškus, kad teisės aktai turi būti taip konstruojami, kad tarnyba į policiją įsilietų pakankamai sklandžiai“, – kalbėjo policijos vadovas.
„Mano matymas yra toks, kad tarnyba turėtų įsilieti, kaip policijos specializuotas struktūrinis vienetas, išlaikant vienetą kaip tokį koks šiandien yra, ta pati dislokacija, tos pačios funkcijos, netgi ta pati uniforma, aišku, kažkur akcentuojant, kad tai yra policijos dalis“, – teigė jis.
Savo ruožtu, ministrė pažymėjo, kad projektas jau buvo derintas su premjere Ingrida Šimonyte.
„Premjerei buvo pristatyta situacija, kuri yra ir galimi sprendimai, ji yra supažindinta ir tikrai pritarimas yra“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad integruojant VST į policiją buvo atsižvelgta ir į būtinybę nesusilpninti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, dėl to VST liks jos dalimi.
„Taip pat svarstome galimybę, kad ginkluotųjų pajėgų dalimi galėtų tapti ir kiti specializuoti policijos padaliniai“, – pažymėjo ministrė.
Pastebi daugybę trūkumų
A. Bilotaitė pažymi, kad VST funkcijų peržiūra parodė, jog unikalių funkcijų tarnyba neatlieka, jos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Šešias VST atliekamas funkcijas vykdo Lietuvos policija, keturias – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po tris funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
„Už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakingos tarnybos privalo būti tinkamos parengties ir dirbti kaip laikrodis, o ne dubliuoti funkcijas ar stumdytis atsakomybę. Padarysime viską, kad pokyčio metu tarnyba maksimaliai išlaikytų savo identitetą, būtų atsižvelgta į VST pareigūnų interesus. Tikiu, kad būdami kartu būsime stipresni ir galėsime dar geriau užtikrinti viešąjį saugumą“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, įvertinus VST veiklos efektyvumą matomi akivaizdūs darbo organizavimo trūkumai, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas.
Anot R. Požėlos bendrųjų funkcijų apjungimas leistų taupyti lėšas, kurias galima būtų nukreipti į pareigūnų kompetencijų ugdymą.
Tuo metu, VST vadas Arūnas Paulauskas akcentavo, jog integracijos tikslas yra ne išlaidų mažinimas, o siekis „sustiprinti viešojo saugumo tarnybą ir ją padaryti efektyvesne“.
Jis taip pat patikino, kad nors darbinių pareigybių mažinama nebus, mažės vadovų skaičius.
„Kalbant apie tam tikrą pareigybių mažinimą tai tikrai turbūt valdymo pareigybių sumažės, kalbant apie darbines pareigybes tai tikrai galiu užtikrinti, kad su dabartiniu pareigybių nekomplektu nei viena pareigybė nebus panaikinta“, – teigė VST vadas.
Neužimta trečdalis pareigybių
Anot A. Bilotaitės, tarnyboje yra ir kitų problemų – neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgai nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
„Pati tarnyba, matyt, per visą eilę metų nesuteikė galimybės tobulėti, augti ir kažkuria prasme tie pareigūnai tapo įkaitais“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Anot jo, „didžioji dauguma tarnybos yra grįsta žemos motyvacijos pareigūnais“.
Tarnybos vado teigimu, atliekant VST veiklos auditą buvo pastebėta, jog ji susiskaldžiusi, esama neišspręstų konfliktų.
„Tarnybą radau, aš neslėpsiu, susiskaldžiusią, pasidalinusią į kažkokias interesų grupes ir aibę konfliktų įsisenėjusių, neišspręstų konfliktų, kurie tikrai nedarė tarnybos stipresnės. Matyt, kažkam tie konfliktai buvo naudingi ir buvo eilę metų nesprendžiami“, – kalbėjo vadas
„Nėra taip, kad tarnyboje yra absoliučiai viskas blogai, yra ir teigiamų aspektų. Šiandien norėčiau pagirti ir padėkoti konvojaus funkciją atliekantiems pareigūnams“, – pridūrė jis.
A. Paulauskas atkreipė dėmesį į VST darbą saugant kritinę infrastruktūrą. Anot jo, stebinti objektus pareigūnų valdymas yra decentralizuotas, pastebimas žemas kontrolės lygis.
„Visai kitas vaizdas man atsivėrė pamačius, kaip tarnyba vykdo strateginės infrastruktūros apsaugą. Tikrai, šį tą suprantu apie šią veiklą ir pamačius, kad ta veikla nepakitusi per pastaruosius 20 metų ir ji yra vykdoma taip pat, tai šiek tiek nustebimo“, – teigė jis.
Apklausos rodo nepasitenkinimą darbu
VRM teigimu, naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 61 proc. VST pareigūnų, parodė, jog šioje tarnyboje yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą.
Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė parodė, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas ES šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia tik aštuoniose ES valstybėse narėse.
Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą Ričardą Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.
R. Pocius pareigas paliko šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.
Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.
