Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkimų kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.
Taip pat rusus domina ekonomika ir energetika, strateginiai projektai, jų politinis palaikymas ar nepalaikymas, galimybės diskredituoti, Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai.
Šalies kaimynės interesų lauke taip pat yra Lietuvos krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinės ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais; telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.
VSD nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas V.Volovoj: žmogus į mane panašus
Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje pateiktoje nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas Vadim Volovoj sutinka, kad nufotografuotas asmuo panašus į jį, tačiau nepatvirtina, kad tai tikrai jis.
"Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad šitoje nuotraukoje yra į mane panašus žmogus. Aš daugiau pasakyti nieko negaliu. Gal kažkaip ta nuotrauka buvo padaryta", - svarstė jis.
Jis teigia, kad jo darbo specifika reikalauja susitikti su įvairių ambasadų darbuotojais ir jis tai daro. Be to, su diplomatais jis teigia bendraujantis ir po darbo.
„Kai kurių pažįstamų turiu, kuriuos jau seniai pažįstu. Jūs tikriausiai žinote, yra tokie žaidimai protmūšiai. Pavyzdžiui, man tenka žaisti komandoje, kurioje yra tiek lietuvių atstovų, tiek aš, tiek ambasadų atstovai - ir ne vien Rusijos", - BNS sakė jis.
Pasak V.Volovoj, profesiniais tikslais jis susitikinėja su įvairių ambasadų darbuotojais.
"Kadangi esu politologas, esu tarptautinių santykių ekspertas, tai mano darbo specifika numato, kad aš susitinku su įvairių ambasadų atstovais: su Estijos, Latvijos, tame tarpe ir Rusijos, Ukrainos. Aš visiškai nesiruošiu slėpti, kad aš bendrauju su diplomatais. Jiems ant kaktos neparašyta, kad vienas ar kitas yra žvalgybos darbuotojas. Be abejo, kadangi VSD viešai ne kartą perspėdavo žmones, kad jie turi būti atsargesni, ypač tokie kaip aš, tai yra tarptautinių santykių ekspertai, kad reikia suprasti, jog Rusijos ambasados atstovai gali būti potencialūs žvalgybos darbuotojai, tai aš, kaip normalus žmogus, ir pakankamai jau patyręs, visada savo pokalbiuose stebiu ir pokalbio dinamiką, ir kas žmones domina", - aiškino jis.
Paklaustas, ar buvo kada nors asmeniškai perspėtas VSD dėl savo susitikimų su Rusijos diplomatais, jis teigė, jog to reikėtų klausti paties departamento.
VSD neatskleidžia Lietuvos politologo, fiksuoto nuotraukoje, tapatybės, tačiau BNS informavo, jog nuotraukoje matomas asmuo buvo ne kartą įspėtas dėl susitikimų su Rusijos ambasados darbuotojais, tačiau įspėjimai "rezultatų nedavė".
Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas – Rusijos tarnybų operacija
Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas, po kurios pareigų neteko ambasadoriai Vengrijoje ir Azerbaidžane, buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„2013 m. liepos mėnesį internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje“, - teigia VSD.
Pasak departamento, Rusijos tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu.
„Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais", - aiškinama ataskaitoje.
Interneto svetainėje „YouTube“ praėjusių metų vasarą buvo pasirodę slapta įrašyti Lietuvos diplomatų pokalbiai telefonu.
Įraše kalbantys vyrai neformaliai aptaria būsimą premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, dalijasi pastabomis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, diplomatinio darbo Turkmėnijoje ypatumais.
Vienas iš atšauktų ambasadorių Renatas Juška yra sakęs turįs įrodymų, kurie, jo manymu, liudija, jog neteisėtai paskelbtų jo ir jo kolegų pokalbių įrašų originalai saugomi VSD. Jis yra raginęs išsiaiškinti Lietuvos institucijų vaidmenį šiame skandale.
Generalinė prokuratūra spalį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimo internete. Tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo ir paviešinimo pradėtas R.Juškos prašymu.
--------------
Po diplomato priedanga veikiantis Rusijos žvalgybos darbuotojas
Valerijus Katula bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją dėl informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) rezidentūros darbuotojas V.Katula prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė „agresyvią žvalgybinę veiklą“.
Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje Vilniuje.
Pasak VSD, V.Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus.
Pasak ataskaitos, GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis.
VSD praneša, kad V.Katulos atžvilgiu atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolesnei jo žvalgybinei veiklai“.
Lenkijos organizacijos Pietryčių Lietuvoje paskatino lenkų nacionalistų judėjimą
Suaktyvėjus Lenkijos dešiniųjų organizacijų veiklai, Pietryčių Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas.
„Per pastaruosius porą metų Pietryčių Lietuvoje galutinai susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas“, – rašoma viešai paskelbtoje departamento ataskaitoje.
VSD vertinimu, pirminė šio judėjimo atsiradimo priežastis buvo gana stipri Lietuvos lenkų bendruomenės socialinė ir kultūrinė izoliacija, tačiau „esminį impulsą suteikė pastaraisiais metais suaktyvėjusi Lenkijos dešiniųjų organizacijų veikla ir kontaktai Vilniaus krašte“.
VSD teigia, kad šis judėjimas nekelia grėsmės Lietuvos teritoriniam vientisumui, tačiau „jo veikla ir atskiri incidentai gali stiprinti etninę įtampą Pietryčių Lietuvoje, skatinti neigiamas šalies visuomenės nuostatas Lietuvos lenkų bendruomenės atžvilgiu“.
Ataskaitoje teigiama, kad Vilniaus krašto problematiką siekia išnaudoti ir Rusija.
„Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“, – rašoma dokumente.
Anot VSD, Rusijos ambasada Vilniuje „išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus“. Europos Parlamento rinkimuose kartu dalyvaus Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas.
Radikalų gretos Lietuvoje negausios
Kaip teigia VSD, Lietuvoje veikiančios radikalias ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės išlieka negausios, kraštutinių dešiniųjų ideologijos yra mažiau populiarios negu daugelyje Rytų Europos valstybių.
„Jo padidinti nepadėjo nei perimama užsienio bendraminčių patirtis, nei dalyvavimas į protesto elektoratą nukreiptuose renginiuose. Grupių mažą aktyvumą skatino ir nuolatiniai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenų tarpusavio konfliktai, ir motyvuotų aktyvistų stygius“, – skelbiama ataskaitoje. Joje pažymima, kad su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto išpuolių skaičius išliko mažas.
Ataskaitoje dešiniųjų grupuočių organizacijų pavadinimai nenurodomi, tik ataskaita iliustruojama antisemitinėmis pažiūromis pagarsėjusio Lietuvių tautos sąjungos vadovo Mindaugo Gervaldo (buvusi pavardė – Murza) fotografija.
Kaip teigia VSD, kraštutinių kairiųjų ideologijų populiarumas Lietuvoje, palyginti su kraštutinėmis dešiniosiomis ideologijomis, 2013 metais buvo dar mažesnis. Jų šalininkų grupės yra negausios ir nesutariančios tarpusavyje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
