Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigia, kad nutekinta pažyma buvo įslaptinta dėl to, jog departamentas siekė apsaugoti savo informacijos šaltinius.
G. Grina pripažino, kad VSD pažymoje apie prieš Lietuvos vadovus planuojamas informacines atakas jokios ypatingos naujos informacijos nebuvo.
„Manau, kad ta pažyma, kurią persiuntėme, kažko naujo ir ypatingo nepateikė. Tiesiog visada, kai rašome pažymas, atsiranda naujų aspektų ir elementų. Šįkart taip ir buvo – atsirado naujų elementų, kuriuos sužinojome, ir tai pranešėme vadovams“, – sakė VSD vadovas specialioje LRT televizijos laidoje pirmadienio vakarą.
Pasak jo, pažymos įslaptinamos dėl „šaltinių jautrumo“. „VSD įslaptinimo grifus deda ne todėl, kad kažkam to norisi, o todėl, kad tai susiję su mūsų šaltinių jautrumu. Jeigu šaltiniai nėra jautrūs – tai ir grifas atitinkamas. Gali būti vienas ar keli sakiniai, bet jeigu jie labai jautrūs, mes vadovaujamės valstybės paslapčių įstatymu ir ženkliname kaip slaptą“, ؎ į klausimą, kodėl pažymai buvo suteiktas vienas griežčiausių statusų atsakė G. Grina.
Pažymoje buvo teigiama, kad artimiausiu metu gali būti skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos vadovus, tarp jų ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, „atrandant” Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.
VSD pažyma buvo nutekinta BNS naujienų agentūrai praėjusią savaitę. Prokuratūra dėl to pradėjo tyrimą, kurį vykdyti pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tyrimo metu buvo atliktos kratos ir poėmiai iš BNS žurnalistų. Naujienų agentūra ketina skųsti teisėsaugos veiksmus.
