Daugėja pritariančiųjų tam, kad Seimą, po keturių metų delsimo, pagaliau pasiekusios dvylika Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų būtų paskelbtos ir visuomenei.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis Masiulis, kuris pažymas skaitė vienas pirmųjų, portalui „Balsas.lt“ sakė, jog derėtų pagalvoti net apie parlamentinio tyrimo, kurio metu pažymų buvo pareikalauta, atnaujinimą. „Jei jau tai nebus daroma, tai bent jau esu už tai, kad visos jos būtų paviešintos“, - sakė jis.
Anot K. Masiulio, pažymos gautos visos, jose niekas neužtušuota, tačiau jis nematąs jokio pavojaus valstybės paslaptims ir interesams, jei jas perskaitytų visi. „Tai yra informacinės-analitinės pažymos, o ne kokia nors operatyvinė informacija. Jokių VSD darbo metodų ar kitų paslapčių, kaip buvo ilgai meluojama, jos neatskleis. Tiesa, jos sustiprino mano nerimą dėl procesų, kurie vyksta valstybėje, nors kažko panašaus ir tikėjausi“, - aiškino jis.
Politikui neatrodo, kad pažymos yra pasenusios ir nebeaktualios. „Aš nelabai suprantu, kodėl reikia kalbėti apie kažkokią pasenimą? Ar gali būti pasenusi informacija apie tai, kas, pavyzdžiui, ir kodėl nužudė Vytautą Pociūną? Kas ir kodėl išgrūdo jį į Baltarusiją? O jau dvyliktoji pažyma, kuri atspindi kas ir kaip veikia žiniasklaidą, tai tikrai aktuali ir verta visuomenės dėmesio“, - tikino K. Masiulis.
Jis taip pat pabrėžė, jog pats faktas, kad pažymų laukta tiek laiko, rodo, jog permainos valstybėje vyksta labai lėtai ir sunkiai, o pačios galimybės vykti pažymose atskleidžiamiems procesams nėra eliminuotos. K. Masiulis sakė, jog permainos, kaip jis ir tikėjosi,iš lėto pajudėjo prezidentauti pradėjus Daliai Grybauskaitei.
Seimo opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos pirmininkas, taip pat NSGK narys Valentinas Mazuronis irgi teigė esąs už pažymų paviešinimą. „Gal aš ko ir nesuprantu, bet nematau ten jokių baisių paslapčių, kurių paviešinimas kažkam pakenktų. Aišku – gal specialistai pasakys ir kitaip“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kai kurių kitų politikų teiginius, jog pažymos pasenusios, V. Mazuronis siūlė atskirti personalinius ir bendrus politinius klausimus. „Aš jums turbūt neatskleisiu paslapties, primindamas, kad kai kurių pažymų jau paviešintuose pavadinimuose minimi konkretūs asmenys. Pavyzdžiui, buvę Seimo nariai – Orechovas ir Staponkienė. Dabar jų Seime nebėra, tad iš dalies šia prasme gal ir galima kalbėti apie sumažėjusį aktualumą. Tačiau pažvelkime kitu kampu – man tos pažymos tikrai padėjo suprasti procesus, kurie vyko šalyje gerą dešimtmetį ir tas žinojimas bei supratimas negali pasenti.
Įsitikinau, kad apie „valstybės užvaldymą“ pirmojo parlamentinio tyrimo metu kalbėta ne be pagrindo. Vėliau buvo CŽV kalėjimų klausimas, kai vėl atsiskleidė, kad VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas galėjo įvežti ir ir išvežti į Lietuvą lėktuvais – ką tik nori. Atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl jo ir dviejų VSD direktorių - Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus – Generalinėje prokuratūroje pradėti. Bet ar nevertėtų pažiūrėti ir plačiau ir prokurorams teisiškai įvertinti „valstybės užvaldymo“ klausimą? Kita vertus, lik ir dar neišravėtų piktžolių, ką būtina padaryti, jei nenorime vėl grįžti prie tų pačių problemų“, - aiškino NSGK narys.
NSGK turėtų susirinkti dar rugsėjo pradžioje, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai. Tuomet gali būti svarstomas ir tolesnio pažymų likimo klausimas. Kaip pabrėžia politikos apžvalgininkai – pažymų gavimas tėra vienas žingsnis pirmyn, įtvirtinant parlamentinę specialiųjų tarnybų kontrolę.
Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų vasario 13 dienos pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų kovo 16 dienos pažymą "Dėl pretendentų įsigyti "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą "Dėl "Mažeikių naftos" akcijų įsigijimo", 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą "Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių", 2006 metų birželio 21 dienos pažymą "Dėl naujos koalicijos Seime formavimo", 2006 metų liepos 27 dienos pažymą "Dėl Seimo narės A.Staponkienės", 2006 metų vasario 28 dienos pažymą "Dėl "Lietuvos geležinkelių" liberalizavimo", 2006 metų liepos 28 dienos pažymą "Dėl Seimo nario V.Orechovo", 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą "Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo", 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą "Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje", 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai".
