Kam tarnauja Valstybės saugumo departamentas (VSD), neapsaugantis savo vertingiausių slaptųjų agentų?
Po šią savaitę išspausdinto mano straipsnio „Valstybę valdo saugumiečiai“ (LŽ, 2008 09 08), kurio herojus - paslaptingasis S.T., ir Rūtos Skatikaitės dviejų publikacijų „Iš vairuotojų - į milijonierius“ ir „Kam tarnauja VMI?“( LŽ, 2008 09 09 -10), kurių herojus - Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas, iš tikrųjų reikia klausti: kam tarnauja Valstybės saugumo departamentas (VSD), neapsaugantis savo vertingiausių slaptųjų agentų?
Skaitytojų išvados
Sugretinę mano ir R.Skatikaitės tekstus, skaitytojai padarė išvadas. Jie internete visą praėjusį antradienį komentavo LŽ straipsnius.
Delfi svetainės lankytojas klausia: „Vakar „Lietuvos žinios“ rašė apie slaptą etatinį Valstybės saugumo departamento pareigūną S.T., kuris buvo finansų ministro Zigmanto Balčyčio patarėjas, o šiandien rašo apie Saulių Trečekauską, kuris ir buvo Balčyčio patarėjas.
Ar turima omenyje tą patį asmenį?“ Kitas Delfi komentatorius visažinis: „Šitą Trečekauską sekė VSD pareigūnai Damulis ir Braziulis, kurie Pociaus buvo nušalinti už lindimą, kur nereikia. Tai išaiškėjo per parlamentinį VSD tyrimą, kai žuvo gerb. Pociūnas. Visa tai susiję - vakar buvo straipsnis, kad Trečekauskas yra slaptas VSD agentas, infiltruotas į tam tikras organizacijas“.
Panašias prielaidas daro ir Alfa.lt komentatoriai: „Čia vakarykščio straipsnio apie slaptą saugumo agentą S.T. Balčyčio aplinkoje, dėl kurio pareigų neteko garsusis saugumietis Braziulis, tęsinys... įdomu, bet nieko nauja. Vat jeigu parašytų, kad kažką tokio pasodino ilgam, va tai būtų sensacija, o čia... kaip visada“.
Kitas Alfa.lt lankytojas apie LŽ „savaitės žmogų“ gerai informuotas: „2001-2005 m. dirbo valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos Teisės skyriaus viršininku. 2005 m. dirbo susisiekimo ministro patarėju (ministras Z.Balčytis). 2005-2006 m. dirbo finansų ministro patarėju (ministras Z.Balčytis). 2006 m. birželio 5 d. paskirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie respublikos Finansų ministerijos viršininko pavaduotoju“.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atskleistas slaptas etatinis saugumo darbuotojas. Ir į viešąją erdvę jis pateko dėl VSD kaltės. Tad šios savaitės LŽ publikacijos pirmiausia demaskuoja VSD, nors visiškai ne toks buvo jų autorių pirminis sumanymas.
Kerštas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pradėjus, parlamento nutarimu, Breste žuvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinį tyrimą, visais įmanomais būdais buvo bandoma jį sustabdyti. Pirmiausia parlamentiniam tyrimui trukdė VSD vadovybė - išsisukinėjo, neteikė informacijos, vilkino laiką, nevykdė net Seimo nutarimo, kuriuo buvo įpareigota pateikti NSGK 12 analitinių pažymų. Tačiau šį tylų parlamentinio tyrimo boikotą netikėtai sužlugdė trys VSD kontržvalgybos aukščiausi pareigūnai, sutikę bendradarbiauti su NSGK.
VSD vadovybės ir ją valdančio valstybininkų klano kerštas buvo negailestingas. VSD „disidentai“ atsidūrė gatvėje - jie turėjo tapti pamokomu pavyzdžiu kitiems pareigūnams, likusiems departamente.
VSD vadovybė ir klanas vadovavosi Stalino laikų KGB principu: tegul tik būna žmogus, o byla visuomet atsiras. Vienas pareigūnas buvo grąžintas į darbą, o du nepaklusniausieji, kurie VSD vadovams pridarė nemalonumų ir savo sukaupta informacija bei kėlė didžiausią grėsmę klanui - Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis, - buvo naikinami iki galo.
VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus sudaryta speciali komisija, neradusi rimtesnių V.Damulio ir K.Braziulio pražangų, ryžosi žingsniui, netelpančiam į jokias specialiųjų tarnybų normas ir taisykles, - paaukojo vieną slaptą etatinį darbuotoją. Pasaulinėje specialiųjų tarnybų praktikoje to dar nebuvo.
Ar tik kerštas nebus aptemdęs A.Pociui ir jo šeimininkams proto?
Saugumietis seka saugumietį
Istorija tikrai kurioziška. VSD skyriaus viršininkas K.Braziulis inicijavo garsaus verslininko, „Gazprom“ vietininko Lietuvoje telefono pokalbių klausymąsi. Buvo užfiksuotas verslininko prašymas S.T., kuris ėjo atsakingas pareigas Klaipėdos jūrų uoste, surinkti Rusiją dominančią informaciją apie vienintelį Lietuvos jūrų uostą. Tuomet pradėta klausytis ir S.T. pokalbių. K.Braziulis ir jo viršininkas V.Damulis neįtarė, kad S.T. yra slaptas etatinis VSD darbuotojas. Tai departamente galėjo žinoti tik keli žmonės, susipažinę su S.T. byla.
Kas išdavė S.T.?
K.Braziulis ir V.Damulis niekad nebūtų sužinoję, kad sekė slaptą VSD darbuotoją, jei ne VSD skandalas ir A.Pociaus, D.Dabašinsko bei jų šeimininkų noras atkeršyti NGSK tyrimo liudytojams. Sudaryta VSD specialioji komisija, žūtbūt norėjusi surasti V.Damulio ir K.Braziulio pražangų, pati padarė didžiausią pražangą: atskleidė, kad S.T. yra slaptas etatinis VSD pareigūnas.
V.Damulis ir K.Braziulis iki šiol tvirtina nežinantys, kas yra tas S.T., dėl kurio tapatybės tariamo atskleidimo jie buvo apkaltinti ir išvyti iš darbo. Abu bylinėjasi teismuose su VSD, kad paneigtų kaltinimus, jog atskleidė tai, ko niekad nežinojo ir dabar nežino.
Tačiau mes žinome, kad šią paslaptį atskleidė VSD pareigūnai A.Kazlauskas, R.Petkus, D.Dabašinskas ir A.Mieželis. Tai teigia oficialus dokumentas - Lietuvos Respublikos vardu jau paskelbtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Henriko Sadausko 2007 metų spalio 29 dienos sprendimas. Jame sakoma, kad K.Braziulis „neturėdamas faktinio pagrindo inicijavo S.T. priklausančio telefono abonentinio numerio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir tokiu būdu sudarė sąlygas sąmoningai neteisingų faktų apie ketinimą kontroliuoti abonentą (asmenį) pateikimą VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui bei kitiems asmenims, susijusiems su S.T. atžvilgiu naudojamos techninės priemonės sankcionavimu.
Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad apie S.T. priklausančio telefono abonentinio numerio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę būtų informuoti VSD vadovai, ir jiems nepaaiškino, jog ši priemonė taikoma slaptam etatiniam darbuotojui. Be to, būdamas VSD Antrosios valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininku, nurodė pagal pareigas pavaldžiam asmeniui A.K. VSD teisės aktų nustatyta tvarka neįforminti S.T. kontaktų su VSD pareigūnais, taip pat uždraudė išdėstyti savo pagrįstus spėjimus, kad S.T. gali būti slaptas VSD darbuotojas.
Šias aplinkybes nagrinėjant bylą patvirtino liudytojai: Aivaras Kazlauskas, Renatas Petkus, Dainius Dabašinskas ir Aidas Mieželis“.
Bet kurioje valstybėje kiltų skandalas, jei slapta informacija apie specialiosios tarnybos struktūrą, darbo metodus ir slaptuosius agentus patektų į viešumą jos pačios iniciatyva.
Valdomas teisingumas
Tiesa, K.Braziulio ir V.Damulio skundai teisme nagrinėjami už uždarų durų, formaliai saugant valstybines ir tarnybines paslaptis. VSD atstovas Ramūnas Ramanauskas tik vienam teisėjui H.Sadauskui parodė VSD pateiktą medžiagą, o paskui išsivežė ją atgal. Tiesiog idealios sąlygos valdomam teisingumui - neverta nė spėlioti, kaip baigsis K.Braziulio ir V.Damulio bylos. K.Braziulis pirmos instancijos teisme jau pralaimėjo. Nieko geresnio negali tikėtis ir V.Damulis.
Šiems buvusiems VSD pareigūnams telieka guostis, kad dar labiau už juos nukentėjo S.T. Dėl VSD buvusių ir dabartinių vadovų A.Pociaus, D.Dabašinsko neatsakingumo, neprofesionalumo ir paprasčiausio nemokšiškumo vienas vertingiausių slaptųjų VSD agentų, kuris sugebėjo dirbti ir su nusikaltėliais, finansiniais aferistais (EBSW prezidentu Gintaru Petriku), ir sudėtingiausiose ūkinėse gamybinėse struktūrose (Klaipėdos jūrų uostas), ir politikos olimpe (susisiekimo ir finansų ministro Z.Balčyčio patarėjas), yra lengvai identifikuojamas ir pažeidžiamas. Ir visa tai padaryta nagrinėjant ne baudžiamąsias, o paprastas administracines bylas.
Žurnalisto eksperimentas
Kad bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje neapsaugo nuo operatyvinės informacijos nutekėjimo, įsitikinau Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur rugsėjo 4-ąją teisėjas Arūnas Dirvonas nagrinėjo V.Damulio skundą. Laukiantys už uždarų durų žurnalistai girdėjo teisėjo ir bylininkų balsus. Atlikau eksperimentą - įjungiau savo diktofoną, kurio specialus mikrofonas jautresnis už žmogaus ausį. Gana neblogai pavyko įrašyti teisėjo klausimą V.Damulio liudytojui K.B. apie neteisėtų veiksmų atlikimą S.T. atžvilgiu ir K.B. atsakymą, kad „operatyviniai veiksmai S.T. atžvilgiu buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai. Vieno skyriaus darbuotojas vykdydamas operatyvinį bylos tyrimą nustatė, kad mūsų tyrimo objektas kreipėsi į S.T. su prašymu suteikti informaciją apie Klaipėdos jūrų uostą. Tyrimo objektas gavo šį prašymą iš „Gazprom“ darbuotojo. Kadangi S.T. turi informaciją dirbti su įslaptinta informacija „visiškai slaptai“... (neaiški vieta - T.P.). Prašymas atlikti šią priemonę buvo pateiktas valdybos viršininkui V.Damuliui, generalinio direktoriaus pavaduotojui D.Dabašinskui, Generalinei prokuratūrai ir teismui. Visi šie asmenys ir institucijos nustatė, kad pakanka pagrindo atlikti operatyvinius veiksmus, ir savo sprendimą patvirtino parašais...“
Neramiai miega ne tik S.T., bet ir visi VSD agentai: jeigu prireiks VSD vadovų ir jų šeimininkų interesams ir ambicijoms, VSD slaptieji darbuotojai gali būti minimi net administracinėse bylose.
Tomas Plaušinis
