Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.
„Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų (fintech) įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma dokumente.
Konkrečios šalys neįvardijamos, bet vertinime daugiausia dėmesio skiriama Rusijos ir Baltarusijos keliamai grėsmei.
Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos siekia, kad Vilnius taptų Šiaurės Europos finansinių technologijų, vadinamų „fintech“, centru.
Pernai įmonėms Lietuvoje suteiktos 32 „fintech“ licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai buvo išduota 17 licencijų. Šiemet išduoti aštuoni tokie leidimai, nagrinėjama dar 20 paraiškų.
Lietuva tikisi perimti dalį įmonių, įsikūrusių ar ketinusių įsikurti Londone ir nerimaujančių, kad po britų pasitraukimo iš ES jos gali prarasti priėjimą prie bendrosios rinkos.
Tokio proveržio entuziastai sako, kad „fintech“ plėtra leis sukurti gerai apmokamų darbo vietų, o išaugusi konkurencija tradiciniams bankams leis gauti geresnes paslaugas vartotojams.
Tačiau kai kurie skeptikai nerimauja, kad nesudėtingai gaunamos licencijos gali pritraukti ir nepasirengusių įmonių, kurių žlugimas pakirstų šalies reputaciją, be to, nerimaujama dėl šio sektoriaus įmonių priklausomybės nuo kriptovaliutų.
