Po to kai sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta. Ją pakeitė nauja, patobulinta jos kopija.
Naująją atminimo lentą aktyvistai pakabino savavališkai, be savivaldybės, Vrublevskių bibliotekos ar Kultūros paveldo departamento leidimo. Nors Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų bendruomenė ir užsienio reikalų ministeriją mano, kad patobulinta, savavališkai pakabinta lenta neturėtų kabėti Vilniaus centre, praėjus daugiau nei 20-iai dienų, nuo jos atidengimo ceremonijos, lenta vis dar puošia Vrublevskių bibliotekos sieną. Ir panašu, kad šis vaizdas ilgai nesikeis.
Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo likimas dabar sprendžiasi Seime. Čia Vrublevskių bibliotekos bei Kultūros paveldo departamento atstovai kartu su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarsto, ką daryti su naująja visuomenėje susipriešinimą keliančia lenta.
Po pirminių diskusijų, situacija nepasidarė nė kiek aiškesnė. Komisijos ir institucijos atstovais nusprendė padaryti pauzę, laukti teismo verdiko.
„Mes laukiame Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, Noreikos klausimu“, – sako Seimo narys, komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas kalba apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gochino skundą Vyriausiajam administraciniam teismui. G. A. Gochinas nori įpareigoti G. A. Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.
G. A. Gochinas bando įtikinti, kas Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste, dėl to istorinį vertinimą reikia keisti. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė G. A. Gochino reikalavimą, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis lietuvis pasinaudojo teise apskųsti šį sprendimą.
„Paduotas skundas, dėl to, ar genocido centras turi atlikti pakartotinį „ekspertavimą“ Noreikos klausimu. Tai situacija yra tokia ir mes turime sulaukti teisinės valdžios verdikto ir tada daryti kažkokius sprendimus“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.
„Esmė yra ne lenta. Esmė yra tos lentos turinys. Žmogaus vertinimas. Šiuo metu Vyriausiame administraciniame teisme apskundimas yra. Nežinau ar artimiausiu metu, ar kažkada bus pradėtas procesas. Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada nebebus diskusijų apie asmenį, tada nebebus diskusijų apie lentą, priimti vienokį, ar kitokį sprendimą“, – mano Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras.
Kol teismas neišnagrinėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos, savavališkai pakabinta lenta toliau kabės ant bibliotekos sienos.
„Kai turėsime tą teismo sprendimą, tada toliau spręsime kaip elgtis mums patiems. Kol kas lenta kabo ir kabės iki šito įvykio“, – teigia bibliotekos vadovas Sigitas Narbutas.
Anot Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, pagrindinis Granto Arturo Gochino tikslas, pasiekti, kad dviprasmiškai vertinamas Jonas Noreika – Generolas Vėtra būtų laikomas nacių kolaborantu.
„Vienam tekste jis tiesiog jį žudiku vadina. Ir net ir mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie tiesiogiai yra tiesiogiai jį pavadinę žydšaudžiu. Tas yra netiesa. Visą biografiją imant, kiek jis nuo vieno okupanto, ir nuo kito nukentėjo. Tai mes negalime prikabinti tokį kaltinimą. Tuo labiau, kad net sovietų teismas, kuris jį nuteisė mirties bausme, nebuvo brėžiama kolaboravimo, kad nacių laikotarpiu jis veikė“, – kalbėjo centro vadovė teresė Birutė Burauskaitė.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centras tikisi, kad Vyriausiasis administracinis teismas įsigilins į istorinius šaltinius.
„Mus kaltina, kad mes jį heroizuojame. Mes jo neheroizuojame. Mes jį parodome tokį, kokį rodo, ką kalba apie jį dokumentai. O ne kas kažkokiuose prisiminimuose, ką parašė. Ar išviso: „mano teta žino kažką tai apie tą. Žinot, rimti mokslinininkai tokiais šaltiniais nesiremia.“, – sako T. B. Burauskaitė.
Vyriausiasis administracinis tesimas skundo nagrinėti dar nepradėjo. Genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“. Jį esą tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių popierinių reikalų tvarkymą“.
