„Vidaus reikalų ministerija jau yra paruošusi sienos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis įteisinamas įstatymu neįleidimo sprendimas, esant ekstremaliai situacijai arba nepaprastajai padėčiai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vištyčio pasienio užkardoje patvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisos turėtų greitu metu pasiekti Vyriausybę, o tuomet bus teikiamos Seimui.
Siūloma, kad didžioji jų dalis įsigaliotų nuo sausio.
Įteisinamas apgręžimas
Įstatymo pataisomis būtų nustatyta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.
Pagal projektą, ši nuostata būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.
Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.
Šiuo metu pasieniečiai migrantų neįsileidžia vadovaudamiesi ministrės įsakymu. Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę.
Tokias pastabas projektui pateikė ir nevyriausybinės organizacijos, abejonių kyla ir valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija (TM) savo atsiliepime abejoja, ar projektas būtų suderinamas su Europos Sąjungos (ES) teise.
Anot TM, atsižvelgiant į ES teisę dėl kolektyvinio migrantų išsiuntimo kyla abejonių, ar siūloma tvarka atitinka pabėgėlių konvencijos aiškinimo taisyklę, jog turi būti įvertintas priežasčių, kodėl neleistinoje vietoje sieną kertantis migrantas nepasinaudojo teisėtomis prieglobsčio prašymo pateikimo priemonėmis, svarumas.
Raudonasis kryžius: teisiniu požiūriu ydinga
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims vertinime sakoma, kad atstovybė „toliau laikosi nuomonės, jog į šalies teritoriją patekti ir prieglobsčio prašymus pateikti draudžiantys įstatymų pakeitimai nesuderinami su Lietuvos įsipareigojimais 1951 metų Konvencijai dėl pabėgėlių statuso“.
Lietuvos raudonasis kryžius atsiliepime pažymi, projektu įteisinama vadinamoji „apgręžimo politika“, kuri „faktiškai atima iš neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio galimybę pateikti prieglobsčio prašymą ir tokiu būdu pažeidžia vieną pagrindinių teisių – teisę į prieglobstį“.
„Siūlomas mechanizmas nėra suderinamas su ES teise, kuri nustato aiškias taisykles tiek prieglobsčio prašymo pateikimui, tiek neteisėtai šalyje esančių užsieniečių grąžinimui, bei turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus“, – teigia Lietuvos raudonasis kryžius.
Anot organizacijos, nors projekte numatyta, kad automatinis apgręžimas tam tikrai kategorijai asmenų netaikomas, vis dėlto siūlomas tokių asmenų apibrėžimas yra „teisiniu požiūriu ydingas, abstraktus bei paliekantis šios išimties taikymą vykdomosios valdžios diskrecijai“.
Būtų ribojamas pateikimas į pasienį
Vidaus reikalų ministerijos parengtas projektas taip pat ekstremalios situacijos ar nepaprastosios padėties metu leistų riboti asmenų patekimą į pasienio ruožą.
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio arba įvedus nepaprastąją padėtį asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) išduotą leidimą.
Ribojimai nebūtų taikomi pasienio ruožo gyventojams, čia turintiems nekilnojamo turto ar dirbantiems, vykdantiems ūkinę ar komercinę veiklą, kertantiems valstybės sieną per pasienio kontrolės punktus ir pan.
Pataisomis taip pat būtų įrašyta, kad VSAT bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais, bet ir pati gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones apie valstybės sienos apsaugai užtikrinti skirtas priemones ir kitą su pasieniečių veikla susijusia informacija.
Naujovė – pasieniečių rėmėjai
Įstatymu siūloma leisti pasieniečiams pasitelkti rėmėjus, kurie padėtų vykdyti sienos apsaugą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjais galėtų būti Lietuvos ar ES šalių piliečiai, į rėmėjų sąrašą jie būtų įrašomi tik išlaikę egzaminą.
Pasieniečių rėmėjams būtų taikomi reputacijos reikalavimai – jais negalėtų tapti neseniai teisti, dėl pažeidimų iš valstybės tarnybos atleisti asmenys ir pan.
Projekte įrašyta, kad „teisėti rėmėjų reikalavimai ir nurodymai yra privalomi visiems asmenims“, rėmėjai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais turėtų teisę panaudoti prievartą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Teisė naudoti prievartą leidžiama kilus grėsmei jo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, siekiant priversti asmenis paklusti, sulaikant asmenis, jeigu jie priešinasi, atremiant statinių, transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą, stabdant transporto priemones ir kt.
Pataisas aiškina siekiu atremti hibridinę ataką
Organizacijų ir institucijų kritiką dėl apgręžimų ministrė A. Bilotaitė aiškina siekiu atremti hibridinę ataką.
Pasak A. Bilotaitės, tarptautinėje teisėje nėra numatyta situacija, kai prisidengiant migrantais būtų vykdoma hibridinė ataka, todėl ją reikia keisti.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 18,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
