Šis sprendimas priimtas vienbalsiai.
Įsigaliojus VRK sprendimui, meras netenka mandato ir atsiranda pagrindas skelbti pirmalaikius mero rinkimus, kurių datą ne vėliau kaip per 30 dienų nustato Seimas.
Jie turės būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.
V. Gailius anksčiau šią savaitę tvirtino, kad jo sprendimą likti mero kėdėje ar persikelti į Seimą lems tai, ar Liberalų sąjūdis taps valdančiosios koalicijos nare.
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) iš pradžių nekvietė Liberalų sąjūdžio prisidėti formuojant valdančiąją daugumą, kvietimo sulaukė tik Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Tačiau praėjusį trečiadienį partijos prezidiumas nusprendė išplėsti partijų, kurias kviečia konsultacijoms dėl koalicijos, sąrašą. Tarp jų pateko ir liberalai.
Vis tik po ketvirtadienio rytą įvykusio socialdemokratų ir liberalų susitikimo partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad su LSDP neaptarė nei būsimų postų, nei būsimo darbo formų.
Dar prieš Seimo rinkimus Joniškio meras neslėpė turįs tikslą tapti vidaus reikalų ministru ir dalyvauti formuojant naują Vyriausybę.
Joniškio rajono savivaldybės taryba jau parengė nutarimo projektą laikinuoju meru skirti tarybos narį Gediminą Čepulį, o šiam negalint eiti pareigų – Mindaugą Balčiūną.
Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, iškovojusi 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.
Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.
