Penktadienį A. Baerbock susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda.
Politikai aptarė NATO rytinio flango gynybinių pajėgumų stiprinimą, karinę, humanitarinę ir politinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, įskaitant narystės Europos Sąjungoje klausimą. Susitikimuose taip pat diskutuota apie galimas naujas sankcijas Rusijai, santykius su Baltarusija ir Kinija.
„Džiaugiuosi šiandien galėdamas Vilniuje pasveikinti artimą kolegę ministrę Annalena Baerbock iš Lietuvai ypatingos šalies – Vokietijos, strateginės Lietuvos partnerės. Mūsų šalis sieja glaudus ryšys, grindžiamas bendromis vertybėmis ir bendrais interesais“, – po susitikimo kalbėjo G. Landsbergis.
Jis dėkojo A. Baerbock už jos savų asmeninį indėlį už lyderystę dėl papildomos pagalbos Ukrainai, sankcijų politikos ir didesnės karinės pagalbos Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.
Pasak jo, Vokietijos ministrės vizitas trijose Baltijos valstybėse leido geriau pajusti mūsų regiono nuotaikas, kurios galbūt ne visada tiksliai pasiekia didžiąsias Europos valstybes.
„Sutarėme, kad Rusijos veiksmai iš esmės pakeitė saugumo aplinką ir tai turi atsispindėti NATO sprendimuose artėjančiame Madrido viršūnių susitikime“, – sakė G. Landsbergis.
Jo įsitikinimu, reikalingi konkretūs NATO sprendimai dėl rytinio Aljanso flango priešakinės gynybos.
„NATO turi būti pasirengusi ginti Baltijos šalis nuo pat pirmųjų konflikto minučių. Tuo tikslu būtinas papildomas NATO karinio kontingento dislokavimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Vokietijos parama siekiant atitinkamų sprendimų yra nepaprastai svarbi“, – tvirtino G. Landsbergis.
Rusijai intensyvinant puolimą Ukrainos rytuose, anot ministro, Kyjivui reikalinga visa įmanoma ginkluotė, kuri padėtų atremti naujas atakas. G. Landsbergio teigimu, jeigu partneriams reikia pagalbos apmokant Ukrainos karius naudotis jų ginkluote, Lietuva gali suteikti savo instruktorius ir poligonus tam tikslui.
„Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis padėkojo A. Baerbock dėl Rygoje paskelbtos žinios – Vokietijos ketinimo atsisakyti rusiškos naftos importo.
„Aptarėme, kokių žingsnių turime imtis, kad rastume sutarimą dėl šeštojo sankcijų paketo kiek įmanoma greičiau. Suprantu, kad tai yra sunkus sprendimas šalims didele dalimi priklausančių nuo rusiškų energijos išteklių. Tačiau jis yra būtinas. Rusija su iš Vakarų gaunamomis pajamomis už energijos išteklius ne tik palaiko savo ekonomiką, bet ir finansuoja karo nuostolių atstatymą“, – teigė G. Landsbergis.
Ministras tikino, kad Lietuva yra pasirengusi paremti visus Vokietijos žingsnius, kuriais būtų apsaugota taisyklėmis grįsta pasaulio saugumo tvarka, apginta Ukraina ir nubausta agresorė – putininistinė Rusija.
„Jūs iki šiol jaučiate istorinės patirties padarinius ir kaimynystės su Rusija ir Baltarusija pasekmes. Neveltui jūs anksti įspėjote apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Vasario 24 d. mes atsibudome naujoje Europos realybėje. Rusijos pasibaisėtinas karas Ukrainoje sukrėtė Europos saugumo tvarką.
Todėl mes kartu remiame Ukrainą ginklais, mes teikiame finansinę ir humanitarinę paramą. Mes kartu įvedėme penkis griežčiausių sankcijų Rusijai paketus, kad galėtume susilpninti jos karo mašiną“, – po susitikimo kalbėjo A. Baerbock.
Pasak jos, šeštasis sankcijų paketas toliau turėtų didinti spaudimą Rusijai, ypač – energetikos sektoriuje. Ji pripažino, kad Vokietija padarė klaidą plėtodama „Nord Stream2“ projektą.
„Dabar mes taisome situaciją“, – sakė ji.
Pasak A. Baerbock, Vokietija visiškai atsisakys rusiškų energijos išteklių: vasarą anglies, iki metų pabaigos naftos, o vėliau ir dujų,.
„Mes ir toliau kartu darysime tą spaudimą. Vokietija prisiima ypatingą atsakomybę, kol Ukraina taps laisva ir saugi. Paliaubų bet kokia kaina negali būti, nesutiksime su diktatoriška taika. Tik ukrainietės ir ukrainiečiai gali priimti sprendimą dėl savo ateities. Negalime puoselėti jokių iliuzijų.
Kai mes ne kartą bandėme užtikrinti bendrą Europos saugumą su Rusija kaip partnere, Putino Rusija šiandien mus verčia rinktis naują kursą – saugumą nuo Rusijos“, – teigė A. Baerbock.
„Noriu perduoti žinią jūsų šaliai – mes ginsime kiekvieną kvadratinį centimetrą mūsų Aljanso teritorijoje. Mes ginsime Baltijos šalis nuo pačios pirmos minutės“, – pabrėžė A. Baerbock.
A. Baerbock patikino, kad Berlynas yra pasirengęs iš esmės prisidėti steigiant sąjungininkų brigadą Lietuvoje vietoje dabartinio bataliono, bet dėl didesnio vieneto kūrimo turi apsispręsti visas Aljansas.
„Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip Aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
„Jeigu NATO apsispręs, kad (batalionas) turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – pridūrė ji.
Oficialaus vizito Lietuvoje metu A. Baerbock taip pat susitiks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančiais Vokietijos kariais Rukloje, Jonavos rajone.
Nuo 2017 metų NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šiuo metu šalyje yra dislokavusi apie 900 karių, jų skaičius buvo padidintas reaguojant į Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje.
Rytų ir Vidurio Europos šalys spaudžia Bendriją įvesti daugiau sankcijų Kremliui, įskaitant rusiškų dujų, naftos importo ribojimą. Pasak diplomatų, Vokietija iki šiol buvo viena iš kelių Bendrijos šalių, kurios skeptiškai vertino galimybę įvesti naujus ribojimus.
Vis dėlto trečiadienį, susitikusi su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, A. Baerbock pranešė apie Vokietijos ketinimus iki metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos importo.
Ji taip pat pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę.
Dėl Berlyno lyderystės stokos pastarąjį mėnesį Lietuvoje kelis kartus rengtos protesto akcijos prie Vokietijos ambasados.
