Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai.
„Labai reikšmingai pasikeitė sudėtis, tikrai matau daug naujų veidų, bet tarp jų išlieka ir tam tikras branduolys, kuris galėtų daryti tęstinumą šitos komisijos veiklos“, – pasibaigus VLKK narių rinkimams trečiadienį Seime žurnalistams sakė komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša.
Jis vylėsi, kad naujoji komisija pateisins lūkesčius.
VLKK nariais perrinkti Albina Auksoriūtė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, Daiva Vaišnienė ir Rasuolė Vladarskienė. Naujais nariais išrinkti Daiva Aliūkaitė, Audrys Antanaitis, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Andrius Utka, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Vilma Zubaitienė.
Šią komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas.
VLKK nariu nepavyko tapti buvusiam Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui konservatoriui Valentinui Stundžiui, nors jo pavardė anksčiau minėta, kaip galimo Kalbos komisijos pirmininko.
Trečiadienį nuspręsta kol kas nerinkti VLKK vadovo. Pasak E.Jovaišos, tai bus daroma po savaitės ar dviejų.
Turi priekaištų dabartinei komisijai
Pasibaigus rinkimams E.Jovaiša trečiadienį žurnalistams pranešė, kad dėl dabartinės VLKK veiksmų jis yra raštu kreipęsis į Seimo valdybą. Parlamentinio komiteto vadovo netenkino Kalbos komisijos pateikta išvada dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Esu parašęs laišką valdybai apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priedermę“, – teigė E.Jovaiša.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad VLKK turi pateikti išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų.
„Nepadarė to, ko ir prašo Konstitucinis Teismas – labai aiškiai pasakyti, ar tai turės pasekmių lietuvių kalbos struktūrai, jos savitumui ir išlikimui“, – tvirtino E.Jovaiša.
Dabartinė VLKK yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu arba užsienietiška pavardė įgyjama per santuoką, suteikiama tokiose šeimose gimusiems vaikams, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje. Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo komisija nepasisakė.
Pats E.Jovaiša su bendražygiais dar nebūdamas parlamentaru surinko per 50 tūkst. piliečių parašų, kad asmenvardžiai nelietuviškais rašmenimis dokumentuose būtų rašomi ne pagrindiniame, o antrajame puslapyje.
„Aš, kaip Seimo narys ir kaip komiteto pirmininkas, tiesiog atkreipiau dėmesį, kas yra darytina šituo klausimu“, – laišką valdybai grindė politikas.
Kadenciją baigianti VLKK pirmininkė D.Vaišnienė trečiadienį BNS sakė nieko nežinanti apie E.Jovaišos raštą, tačiau situaciją prilygino absurdui.
„Jeigu tai būtų teismo procesas ir jeigu būtų prašoma įrodyti, kad nepadarytas nusikaltimas tada, kai niekas nepasakė, kad tai nusikaltimas. Turbūt galima tokią logiką pritaikyti“, – teigė ji.
Kalbininkė atkreipė dėmesį, kad asmenvardžiai originalia forma jau seniai vartojami ir žiniasklaidoje, ir viešoje erdvėje.
„Taigi kalbos situacijos tai nekeičia. Taip asmenvardžiai buvo vartojami ir tarpukario Lietuvoje. 1938 metų Vardų ir pavardžių įstatyme buvo taip pripažinta, kad ir asmens dokumentuose galima rašyti“, – priminė ji.
D.Vaišnienė vylėsi, kad naujoji Kalbos komisija bus veiksni ir darbinga. Ji pabrėžė, kad komisijos darbas yra daug daugiau nei vieno klausimo svarstymas.
„Man šie rinkimai ir visas komisijos darbas yra dėl valstybinės kalbos statuso ir dėl to, kad komisija būtų veiksni ir darbinga. Turbūt ne tiek svarbu, kurios ideologijos, partinės priklausomybės (bus VLKK nariai), kiek tai, kiek jie yra galintys ir norintys dirbti. Komisijos darbas nėra tik vieno klausimo svarstymas, yra daugybė klausimų – kas savaitę vykstantys pakomisių posėdžiai, rengiami dokumentai, daug praktinio darbo“, – BNS sakė D.Vaišnienė.
Klausimų kandidatams neturėjo
Kalbos komisijos narių rinkimus Švietimo ir mokslo komitetas surengė antrą kartą, nes pirmą kartą aptikta procedūrinių pažeidimų, opozicija tuomet piktinosi, kad vieninteliu kandidatų vertinimo kriterijumi tapo jų pozicija dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis.
Trečiadienį E.Jovaišai paskelbus visų 30 kandidatų pavardes, paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis jų neatvyko.
Nė vienas kandidatas nenorėjo pasisakyti, o nė vienas Seimo komiteto narys neturėjo jiems klausimų.
Iš viso VLKK sudaro 17 narių, tačiau vienas išrinktas anksčiau.
Savo kandidatus pateikė ne tik universitetai, mokslo įstaigos, bet ir įvairios kūrybinės sąjungos: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos, kitos.
Kai kurių pirmą kartą paprašyta pasiūlyti savo kandidatą.
Seimo komitetui priklausantys opozicijos atstovai, pamatę kandidatų pavardes, anksčiau nuogąstavo, kad VLKK gali prarasti ekspertinės institucijos reputaciją. Mat kandidatams nėra keliami jokie išsilavinimo, kvalifikacijos reikalavimai.
Įstatymas numato, kad VLKK narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Siūlymus komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos.
Sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą VLKK yra ekspertinė įstaiga, jos poziciją privalu gauti prieš Seimui priimant įstatymą, komisijos reikšmę yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas. Kadangi „valstietis“ Mindaugas Puidokas Seime yra registravęs naują projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo, naujoji Kalbos komisija turės dėl jo pateikti savo poziciją.
Lietuvoje dešimtmečius vyksta diskusija dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis – vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
VLKK nariai skiriami penkeriams metams.
