Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Pilnai Tamstai pritariu. Kartais pradeda atrodyti, kad Kremlius specialiai "štampavo" populistines partijas Lietuvoje (1992 - Lietuvos centro judėjimas/Centro sąjunga, 1997 - Naujoji sąjunga/Socialliberalai, 2002 - Lietuvos liberalų demokratų partija/Tvarka ir teisingumas, 2004 - Darbo partija), kad būtų sukompromituota pati naujos politinės jėgos formavimo idėja. Tai pasiekus, buvo nusitaikyta į vadinamasias sistemines partijas, tiksliau į jų, kaip parodė tolesni įvykiai, nebrangiai parsiduodančią vadovybę. Štai ir turime dabartinį rezultatą.
Todėl ir atgimimui bus reikalingos ir antram plane šiuo metu esančios partijos (LSDS), ir apsivalyti sugebėsiančios politinės jėgos (konservatoriai be kubilistų), ir naujai atsirąsiančios politinės organizacijos (pvz., Fronto bičiulių Lietuvos sambūrio pagrindu).
Todėl ir atgimimui bus reikalingos ir antram plane šiuo metu esančios partijos (LSDS), ir apsivalyti sugebėsiančios politinės jėgos (konservatoriai be kubilistų), ir naujai atsirąsiančios politinės organizacijos (pvz., Fronto bičiulių Lietuvos sambūrio pagrindu).
Politinis elitas sumaniai manipuliuoja politiškai neišprususios visuomenės sluoksniais, teigdamas klastingą mintį, kad dalyvavimas politikoje yra įmanomas tik per partijas. O politika, anot jų, tik kova dėl valdžios. Su tokiu primityviu supratimu jau patekome į gilią politinę krizę, kaip metastazės besismelkiančią ir į kitas sritis.
Deja, politika yra kur sudėtingesnis procesas, nei primityvi partinė veikla Lietuvoje. Besikuriančioms pilietinėms organizacijoms reikia nebijoti pasiremti kitomis, prasmingesnėmis idėjomis, ieškoti tobulesnių ir veiksmingesnių metodų. Jų tikrai yra, ir ne tiek jau mažai.
Deja, politika yra kur sudėtingesnis procesas, nei primityvi partinė veikla Lietuvoje. Besikuriančioms pilietinėms organizacijoms reikia nebijoti pasiremti kitomis, prasmingesnėmis idėjomis, ieškoti tobulesnių ir veiksmingesnių metodų. Jų tikrai yra, ir ne tiek jau mažai.
Šūds ir penki.
Labai gerai pasakyta viskas, pritariu 100 proc.
Nieko gero neparašė.
Dabartinė valdžia patogiai įsitaisiusi ir neturi noro išgirsti daugybės visos Lietuvos gyventojų problemų. Ne visi Lietuvoje yra profesoriai, kad šaltai išanalizuotų padėtį ir siųstų į Seimą įstatymų projektus, patarinėtų Vyriausybei, kaip efektyviau sudaryti programą, kokių veiksmų imtis. Jie nepasitenkinimą reiškia pagal sugebėjimus. Tai ir teisinga. Juk visi turi savo darbus, o politikų darbas yra patenkinti visuomenės lūkesčius. Šiuo metu jie radikaliai netenkinami. Tad šia prasme - patys politikai yra radikalai, neprisiruošiantys išgirsti tautos balso. Tautai reikia šaukti, kad neužmigtų jie, o kad ir patys neprarastų vilties.
Manau, jog protesto balsų egzistavimas tokioje situacijoje gali būti teigiamas dalykas. Bet tik tuomet, jei juos pasiims tokia jėga, kuri norės ir bus pajėgi susikaupusias problemas spręsti iš esmės. Tai galėtų būti LSDS (nemaišyti su LSDP) arba kokia nors iš pilietinių judėjimų susibūrusi partija. Geriausia - jos abi. Tačiau jau pačios jėgos turi aktyviau reikštis ir ieškoti kelių į rinkėjų ausis ir širdis. Tai sudėtinga, nes norint keisti padėtį iš esmės reikia išlikti švariam. Tai yra be to stambiojo kapitalo paramos, kuriuo dabar mėgaujasi tiek vadinami socdemai, tiek beveik visiškai baigiantys susikompromituoti konservatoriai.
Manyčiau, rezervo apsivalyti yra ir pačių konservatorių gretose. Tačiau jis yra kažkur apačioje, ne ten, kur vadinamasis elitas, kuriam priklauso ir visiška konservatorių ir opozicijos nelaimė - Andrius Kubilius. Jei konservatoriuose iškiltų kitos jėgos, tos, kurias dabar ignoruoja vadinamasis elitas, tai galėtų būti dar viena dėmesio verta partija.
Būtent tokiomis linkmėmis reikėtų nukreipti protesto balsus. Iš tiesų, sprendimai turėtų būti gana radikalūs, daug ką reikia reformuoti iš esmės.
Deja, kol kas nepanašu, kad nors viena iš mano trijų išvardintų galimų jėgų stengtųsi iškilti ir įgyti realią galią, tvarkant valstybę. Todėl ir turime valdžią, kuri susideda, viena vertus, iš nomenklatūros ir su ja susigyvenusios "opozicijos", ir, kita vertus, įvairių protesto balsus berenkančių demagogų. Ir, žinoma, ypač svarbu tai, kad tiek vieni, tiek kiti patiria nemenką Rusijos ir jos specialiųjų tarnybų įtaką. Užtenka paminėti vien tokius raktažodžius kaip Borisovas, Uspaskich, Albinas Januška, 2K (Kirkilas+Kubilius).
Tad protesto balsai yra privalomi. Tik kas atsilieps į protestą ir kas susirinks protesto balsus? Tegu šį klausimą sau užduoda ir aktyviai imasi atsakyti tie, kurie suvokia Lietuvos problemas ir turi sąžinės bei valios jų nepalikti bujoti, bet siektų įgyti galią jas spręsti ir mažinti.
Manau, jog protesto balsų egzistavimas tokioje situacijoje gali būti teigiamas dalykas. Bet tik tuomet, jei juos pasiims tokia jėga, kuri norės ir bus pajėgi susikaupusias problemas spręsti iš esmės. Tai galėtų būti LSDS (nemaišyti su LSDP) arba kokia nors iš pilietinių judėjimų susibūrusi partija. Geriausia - jos abi. Tačiau jau pačios jėgos turi aktyviau reikštis ir ieškoti kelių į rinkėjų ausis ir širdis. Tai sudėtinga, nes norint keisti padėtį iš esmės reikia išlikti švariam. Tai yra be to stambiojo kapitalo paramos, kuriuo dabar mėgaujasi tiek vadinami socdemai, tiek beveik visiškai baigiantys susikompromituoti konservatoriai.
Manyčiau, rezervo apsivalyti yra ir pačių konservatorių gretose. Tačiau jis yra kažkur apačioje, ne ten, kur vadinamasis elitas, kuriam priklauso ir visiška konservatorių ir opozicijos nelaimė - Andrius Kubilius. Jei konservatoriuose iškiltų kitos jėgos, tos, kurias dabar ignoruoja vadinamasis elitas, tai galėtų būti dar viena dėmesio verta partija.
Būtent tokiomis linkmėmis reikėtų nukreipti protesto balsus. Iš tiesų, sprendimai turėtų būti gana radikalūs, daug ką reikia reformuoti iš esmės.
Deja, kol kas nepanašu, kad nors viena iš mano trijų išvardintų galimų jėgų stengtųsi iškilti ir įgyti realią galią, tvarkant valstybę. Todėl ir turime valdžią, kuri susideda, viena vertus, iš nomenklatūros ir su ja susigyvenusios "opozicijos", ir, kita vertus, įvairių protesto balsus berenkančių demagogų. Ir, žinoma, ypač svarbu tai, kad tiek vieni, tiek kiti patiria nemenką Rusijos ir jos specialiųjų tarnybų įtaką. Užtenka paminėti vien tokius raktažodžius kaip Borisovas, Uspaskich, Albinas Januška, 2K (Kirkilas+Kubilius).
Tad protesto balsai yra privalomi. Tik kas atsilieps į protestą ir kas susirinks protesto balsus? Tegu šį klausimą sau užduoda ir aktyviai imasi atsakyti tie, kurie suvokia Lietuvos problemas ir turi sąžinės bei valios jų nepalikti bujoti, bet siektų įgyti galią jas spręsti ir mažinti.
geras Autoriaus straipsnis
Tamsta sėdėjai su kažkuo kitu, atleisk, bet aš ne tas, kuo mane palaikei. Populizmas yra visų pirma melavimas ir visai nesvarbu, kaip ir kas meluoja - rėksnys nuo bačkos ar albinrezervistas su ryškiu kaklaryšiu. Pagal tavąjį supratimą jokios pozicijos ir opozicijos sąvokos neturi prasmės, o kritikuoti galima tik atsiprašančiu tonu ir tai tik atsiklausus tavo leidimo.
Suprantu, kad kalėjime nespėjai ismokti taisyklingai rašyti... O jeigu rimtai, tai populizmas dar baisiau negu šališkumas politikoje. Tai žmonių apgaudinėjimas. Kaip ir besaikė kritika: putų daug, o rezultato nėra. Beje, paskaityk "Veide" K.Girniaus str. , gal akys prašviesės.
Jo. Tik liauosės arba liežuvis uždantų apsaugos mus nuo populistųū. Na gal dar Januška su Kirkilu ir gazpromu. Daugiau tai tikrai niekas...
REKLAMA
REKLAMA
Vladimiras Laučius: Protesto balsai: ne tik populizmas