Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.
Apie migraciją ir jos keliamą grėsmę naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Kalbėdamas apie susipriešinimą, politikos apžvalgininkas tikina, kad šiandien itin opi migracijos problema Vakarų visuomenei gali kelti pilietinio karo grėsmę.
„Būtent migracijos klausimas yra tas, kuris arčiausiai priveda Vakarų visuomenes prie to galimo pilietinio karo slenksčio, ne kas nors kita, ne LGBT klausimai, ne abortų klausimai“, – sako V. Laučius.
Skatina problemas spręsti smurtu
Pašnekovas teigia, kad migracijos problema Vakarus skatina iškilusias problemas spręsti smurtu. Tokių būdų neretai imasi būtent politiniam islamui atstovaujantys piliečiai. Būtent jiems migruojant ši problema skverbiasi ir į Europos valstybes.
„Atstovai dažniausiai ir pasižymi visais teroro išpuoliais, nužudymais, subadymais peiliu, kaip neseniai įvyko Vokietijoje. Tai būtent kovingo islamo apraiškos ir jo per masinę migraciją Europoje atsirado labai daug“, – sako laidos svečias.
Visgi pašnekovas sutinka, kad senstančiai ir turtėjančiai visuomenei, norint išvengti juodo darbo, migrantų įdarbinimas yra itin patogi alternatyva. Ir tam yra dvi pagrindinės priežastys.
„Viena yra ekonominė priežastis ir kita – ideologinė priežastis – įsivaizdavimas, kad nėra skirtumų tarp kultūrų, nėra skirtumų tarp istorinių tradicijų, rasių, tarp tautų. Nėra skirtumų tarp lyčių, ir neturi būti. Mes turime apsimesti, kad išvis, galbūt, nėra dviejų lyčių, o jų yra penkiasdešimt arba iš viso apie lytiškumą kalbėti nereikia.
Nėra jokių skirtumų, viskas yra ištrinama, visi yra lygūs, vienodi ir kalbėti apie kažkokį nacionalinį rasinį, lytinį ar dar kažkokį išskirtinumą – nevalia. Tai yra ideologinis požiūris, kuris yra įgijęs praktiškai tikėjimo, religijos statusą Vakarų valstybėse“– pasakoja Laučius.
Aktyvėja kultūrinė kova
Ekspertas kalba ir apie galimas nacionalizmo apraiškas, kurios, anot mokslininkų, pasireiškė šių metų futbolo čempionate Vokietijoje, kai sirgaliai savo marškinėliais ir atributika neva per daug ryškiai palaikė komandą. Pašnekovas sako, kad tai yra jau minėta kutūrinė kova. Teigia, jog tai įprasta kraštutinės kairės tradicija, bandant kitiems primesti savo įsitikinimus ir tikėjimą visuomenei.
„Labai dažnai girdime pasakymą kraštutinė dešinė, apie kraštutinę kairę kalbėti yra politiškai nekorektiška, bet, mano supratimu, būtent kraštutinė kairė yra labiau įsigalėjusi Vakarų pasaulyje nei kraštutinė dešinė. <…> Ir jie su tomis tapatybių vėliavomis, kultūrinio karo vėliavomis pradėjo pulti tuometę dešinę, ką padarė ta konservatyvioji dešinė?
Ji vis labiau ir labiau nusileido tiems liberaliosios kairės reikalavimams ir pradėjo po truputį: „Ak, mes per daug skiriame nacionaliniam saugumui ir gynybai, skirkime mažiau. Ak, jie labai nori, kad vienos lyties santuokos būtų leidžiamos, na, leiskime – sakė Vakarų konservatoriai ir patys už tai balsuodavo“, – pasakoja Laučius.
Galima vadinti nauja religija
Politikos apžvalgininkas teigia, kad kai kurias liberaliosios kairės liberalizavimo apraiškas jau galima vadinti net religinėmis apeigomis.
„Visa tai patvirtina požiūrį, kad ten, kur nebėra nieko šventa, praktiškai nebėra nieko ir viskas yra galima. Ten, kur nebelieka tradicinės religijos, atsiranda štai tokios religijos. Kai po Prancūzijos revoliucijos buvo bandoma sugalvoti pilietinę jakobinų religiją, taip dabar irgi panašiai galima šitą dalyką vadinti politine religija, kai klaupiamasi per futbolo varžybas, kai atsiranda kankiniai, kankinystės, kur tikrai, apie kankinystes kalbėti neverta.
<…> Tai jau religijos apraiškos, atsiranda kanonas, atsiranda erezijos, pagonys, kuriuos reikia atversti į savo tikėjimą arba nustumti juos į paraštes arba naikinti“, – aiškina laidos svečias.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame staripsnio viršuje.
.jpg)
