Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino.
„Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo. Tai natūralios baimės, kurių aš neįvertinau“, – Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva konferencijoje „Paslaugų sektorius Lietuvoje: ar norai atitinka galimybes“, – kalbėjo D. Kreivys.
Anot jo, šiuo metu bandome judėti kita kryptimi – per tam tikrus dalinius žingsnius.
„Įmonės turi atskirti komercines ir nekomercines veiklas, pastarosios turi būti finansuojamos iš biudžeto. Judame prie nepriklausomų valdybų, įmonės turės pagal tarptautinius standartus teikti ketvirtines ir metines ataskaitas. Taip pat einame link institucijos, pavaldžios Finansų ministerijai, kuri formuos labai aiškius tikslus kiekvienai valstybinei įmonei“, – aiškino ūkio ministras.
Jis įsitikinęs, kad visos valstybės įmonės didesne ar mažesni apimtimi turėtų būti kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, nes „tik taip biržų indeksai parodys, kaip tos bendrovės yra realiai valdomos“.
Ekonomika.lt primena, kad Vyriausybei buvo pasiūlyta iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei, kurią ketinta pavadinti „Visuomis Company Holding“, tačiau nesulaukus koalicijos palaikymo, šios idėjos buvo nuspręsta atsisakyti.
Skaičiuojama, kad valstybei priklausančio komercinio turto vertė siekia 18 mlrd. litų.