Popiežiaus paskelbtų Tikėjimo metų išvakarėse šį savaitgalį Vilniuje rodomas italų spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, suskaldęs visuomenę, yra didelis iššūkis tikintiesiems ir proga visiems krikščionims patikrinti savo vienybę.
Po šeštadienio vakarą parodyto spektaklio bažnyčiose už katalikų vienybę meldžiamasi sekmadienio Šv. Mišiose, o vakare prie Nacionalinio dramos teatro, kuriame pakartotinai bus rodomas priešpriešą visuomenėje sukėlęs spektaklis ir vyks susitikimas su jo režisieriumi Romeo Kastelučiu (Romeo Castellucci), vėl žada rinktis protestuojantys prieš tai, kad scenoje granatomis apmėtomas, ištepamas ir supjaustomas Išganytojo atvaizdas.
Pirmojo spektaklio vakarą apie šimtą įvairaus amžiaus tikinčiųjų prie sustiprintai saugomo teatro pastato meldėsi, giedojo, laikė trispalves, rožinius ir plakatus, raginančius neniekinti renesanso dailininko Antonelo Mesinos (Antonello da Messina) nutapyto Išganytojo portreto. Kai kurie jaunuoliai siūlė įeinantiems į teatrą nusipirkti spragėsių, nes publika čia esą renkasi tokia, kaip ir į prastą kino filmą.
Žiūrovus prie teatro pasitiko ne tik protestuotojai, bet ir didelės saugos tarnybų pajėgos, tikrinusios ir kai kurių įeinančiųjų asmens dokumentus. Nors žiūrovai prieš spektaklį buvo perspėti dėl galimų nesklandumų ir pertraukų, jis parodytas visiškoje tyloje ir be nutraukimų, už salės durų budint policijai.
Valandos trukmės spektaklyje sūnus prausia išrengtą seną savo tėvą, nesulaikantį išmatų ir jomis tepantį baldus ir grindis. Sūnus keičia sauskelnes ir kantriai guodžia atsiprašinėjantį ir dejuojantį senuką, kol praradęs savitvardą pats pravirksta ir išeina palikdamas ant lovos sėdintį rankomis galvą susiėmusį nuogą tėvą.
Tuomet į sceną vienas po kito išeina vienuolika moksleiviško amžiaus vaikų su kuprinėmis ir išsiėmę žaislines granatas, jomis apmėto Išganytojo portretą, tuo metu griaudint kurtinantiems sprogimams. Sceną palikus vaikams, paveikslas iš vidinės pusės trijų vyrų pradedamas deformuoti ir dažyti vaizduojant išsprogdintą Išganytojo veidą. Pagaliau atvaizdas dalimis supjaustomas ir atsidengia ryškus užrašas anglų kalba „Tu esi (ne) mano Ganytojas“.
Sausakimšoje teatro salėje tarp žiūrovų buvo politikų, teatro menininkų, teatrologų, taip pat keletas žinomų dvasininkų, vienuolių, po spektaklio nenoriai komentavusių spektaklį ir skubėjusių praeiti protestuotojų grandinę.
„Nieko to, kas piktintų mane ar nebūtų apmąstyta. Svarbu, kad tas paveikslas ten motyvuotai yra. Mes ne tiek visko primėtom į Jėzaus atvaizdą...“, - tarstelėjo po spektaklio vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas.
Vilniaus arkivyskupijos vyskupai prieš spektaklį buvo paraginę tikinčiuosius naudotis visomis įstatymų nedraudžiamomis protesto, boikoto ar kitomis poveikio minėtų renginių rėmėjams formomis.
Teatro vizionieriumi ir provokatoriumi vadinamo R. Kastelučio spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ į savo programą įtraukė Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ rengėjai.
Skandalingas spektaklis sulaukė ir politikų dėmesio. Seime atidėjus rezoliucijos „Dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius“ priėmimą, pradėti rinkti parašai, kuriais dalis Seimo narių reiškia pritarimą minėtai rezoliucijai. Joje Lietuvos visuomenė raginama boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris „skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir neturėtų būti rodomas.“
Pareiškime pabrėžiama, kad minėtas spektaklis neturėtų būti finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Dokumente kalbama ir apie kultūros ministro Arūno Gelūno atsakomybę.
