Ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pirmadienį pateikė asociacija „Gyvas miškas“ ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, BNS patvirtino teismo atstovė Nijolė Kerpauskienė.
Pasak jos, paskirta teisėja dar nėra priėmusi sprendimo, ar ieškinį priimti.
Gamtininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius BNS sako, kad teismo prašoma panaikinti rugpjūtį Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo metinė miškų kirtimo norma penkeriems metams didėtų 6 proc. Galutinį sprendimą dėl kirtimo normų dar turi priimti Seimas.
„Teisme taip pat siekiame išsiaiškinti, ar Lietuva, prieš numatydama didelio masto kirtimus saugomose teritorijose, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal ES direktyvą „Natura 2000“ teritorijoje, kuri apima visas Lietuvos saugomas teritorijas, ūkinei veiklai reikia poveikio aplinkai vertinimo, o jo niekada nebuvo daryta“, – BNS sakė A. Gaidamavičius.
Visuomenei pastaruoju metu susirūpinus kirtimais kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur – Labanoro girioje antradienį lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas. Trečiadienį ministras pareiškė, kad kirtimai visuose Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose stabdomi vienam mėnesiui, o per tą laiką bus peržiūrėti kirtimų planai.
„Nors ministras ginasi, kad kirtimai saugomų teritorijų nepalies, bet mums sunku tikėti šituo ministru, nes iš pradžių žadėjo, kad nebus didinamos kirtimo normos, bet paskui jam nedalyvaujant (Vyriausybės posėdyje – BNS), jos buvo padidintos. Vadinasi, jis nelabai kontroliuoja situacijos“, – sakė A. Gaidamavičius.
Prieštarauja Vyriausybės programai
A. Gaidamavičius BNS patvirtino nuo 2012 metų esantis valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
„Aš buvau vienas autorių Vyriausybės programoje dėl plynų kirtimų mažinimo, bet Valstiečių sąjungoje yra daug skirtingų nuomonių. Nereikia galvoti, kad jei aplinkos ministras kitaip galvoja, tai ir mes turime kitaip galvoti. Darymas priešingai nei buvo rinkiminiuose pažaduose veda į pražūtį“, – sakė gamtininkas.
Vyriausybės programoje rašoma: „Vyriausybė (...) įsipareigoja nuosekliai vykdyti tvarią ir subalansuotą miškų ūkio politiką, vienodą dėmesį skirti ekologinių, ekonominių ir socialinių miškų funkcijų užtikrinimui ir suderinamumui, o miškus vertinti kaip valstybės turtą ir išteklių, kuris privalo būti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas“.
Tarp numatytų priemonių yra siekis tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtis.
„Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms“, – rašoma Vyriausybės programoje.
VMU vadovas M. Pulkauninkas BNS antradienį teigė, kad Labanoro girioje kertami valstybiniai miškai priskirti ūkinei veiklai.
Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai – 6 proc. didesnei nei 2014–2018 metais. Tačiau nutarimo projektą Vyriausybei teikusi Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, siūlė normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.
Vis dėlto, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę kirtimo normą 2019-2023 metams.
