"Negaliu ramiai stebėti, kaip vakarietiška Kalėdų kultūra vis labiau užgožia tikrąją šios šventės prasmę, Kristaus gimimo džiaugsmą", - sakė Kryžių kalno vienuolyne šv. Mišias aukojęs Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos ministras pranciškonas brolis Astijus Kungys.
Kas atsitiko, kad vis mažiau lietuvių moka švęsti šv. Kalėdas pagal senolių tradicijas ir kodėl dovanų pirkimas kai kuriems užgožia stebuklo – Kristaus gimimo - laukimą?
"Ir Kalėdų Senelis, ir eglutė, ir dovanos yra labai svarbu, kai yra kažkoks centras. Kalėdos pirmiausia yra Dievo sūnaus įsikūnijimo diena, kitaip tariant, jo gimimo diena. Ir mes, krikščionys, švenčiame Kristaus gimimo dieną, džiaugiamės Dievo dovana mums, - sako brolis Astijus. – Visos akcijos, kurių metu padedame ne tik artimiesiems, bet ir skurstantiems nepažįstamiems ar našlaičiams vaikams, prieš šventes yra gražu, kai tai neužgožia pagrindinės Kalėdų prasmės. Ir Kalėdų seniai, simbolizuojantys vyskupo Mikalojaus rolę, ir eglė, simbolizuojanti amžinybę, įgyja visai kitokią prasmę."
Jau primiršta tradicija prie eglutės per Kūčias uždegti krikšto žvakę parodant, jog ir patys nuveikėme gerų darbų per metus, kažkam suteikėme vilties, padėjome.
Anot brolio Astijaus, viskas yra gerai, kai žmonės suvokia, kad švenčia Kristaus gimimo dieną, o ne antraeilius dalykus. "Jei vaikus tik aprengtumėte, pamaitintumėte, o neskirtumėte jiems dėmesio, neauklėtumėte, viskas sugriūtų, - palygina brolis Astijus. - Per Kalėdas švęsti antraeilius dalykus yra tas pats, kaip susirinkti į draugo gimtadienį ir smagiai švęsti jį uždarius vonioje taip ir neprisiminus, kad jis išvis yra."
Vienuolis sako puikiai žinąs, kada yra V. I. Lenino gimtadienis, tačiau jo nešvenčiantis, mat nematąs poreikio švęsti. Todėl ir žmonės, kurie per Kalėdas švenčia ne Kristaus gimimo dieną, o antraeilius dalykus, turėtų tiesiog Kalėdų nešvęsti.
Brolis Astijus neneigia, kad didžiulę neigiamą įtaką padarė žiniasklaida. "Kiek jūs anonsuose girdėjote apie Kristaus gimimą? Visi tešaukia: "Atbėgs elniai devynragiai", "Pas mus tikrai išrinksite geriausią dovaną". Geriausią dovaną, gimusį Kristų, jau gavome. Ir kokie dar elniai devynragiai, kam jūs maitinatės ir vaikus maitinate pasakomis, užuot papasakoję apie Jėzaus atėjimą", - liūdesio neslepia brolis Astijus.
Viešpaties, o ne Begemoto ar Tigro metai
Naujieji metai - tai aštuonios dienos nuo Kristaus gimimo, t. y. pagal Senąjį įstatymą laikoma, jog tai yra laikas, kuomet moteris apsivalo nuo gimdymo, o vaikeliui suteikiamas vardas ir jis įtraukiamas į Dievo tautą. Juk krikščionims senovėje rašydavo ne gimimo datą, o krikšto. Naujieji metai – Jėzaus vardo suteikimo šventė.
"Mes švęsime 2010-uosius – Viešpaties metus, o ne mums primestus Asilo, Avino, Žiurkės, Begemoto ar Tigro metus. Jei kinų, vietnamiečių, japonų kalendorius sako ką kitą, tai jie net metus skaičiuoja ne nuo sausio pirmosios, ir net ne 2010-uosius", - stebisi pranciškonas.
Kiekvienas žmogus, anot Astijaus, turi žinoti, ką švenčia. Ypač krikščionys, kurie su krikštu gavo kunigystės dovaną ir išskritriniu atveju gali suteikti krikštą, santuokos sakramentą, turi nešti ir gerąją žinią apie Kristaus gimimą, o ne apie atskubančias elniais devyniaragiais pakinkytas roges. "Į ką pavirto adventas, laikas skirtas susikaupti, pabūti su savimi, su savo mintimis, pailsėti, išsivalyti. Žmonės, užuot pailsėję, apmąstę metus, lekia dovanų, maisto, išgyvena, kad tik ko netrūktų, - sako Astijus. – Advento metu reikia pabūti vienumoje su savimi. Vienatvė - laikina dvasinė dimensija. Tai ne vienišumas. Mes kasdien atiduodame save kitiems, o Advento metu reikia atsigręžti į save, kad ateitų Dievo šviesa į mūsų širdį."
Pranciškonas sako, kad kadaise kaimuose dovanas žmonės darydavo patys, tačiau dabar esame miesto žmonės, todėl visiškai natūralu, kad dovanas perkame ir taip sutaupome laiko. "Tačiau nepaverskime Kalėdų šizofrenija, pavyzdžiui, ką reiškia reklama "Kalėdos nebus geros, jei ant jūsų stalo nebus vienos ar kitos rūšies alaus"? Kažkuris prekybos centras net leido sau pasakyti "Kalėdos prasideda čia." Jos prasideda tikrai ne parduotuvėje, o žmogaus širdyje...".
Prieš sėdant prie Kūčių stalo
Anot brolio Astijaus, Kūčių dieną dera pasninkauti, laukti Kūčių vakarienės. "Kūčių vakarienės metu susirenka patys artimiausi, tik šeimos nariai. Todėl labai svarbu, kad tąvakar vaikai būtų su savo tėvais, o jau Kalėdas švęsti galima su draugais", - sako brolis Astijus. Prieš valgant Kūčių vakarienę dera visiems susikibus sukalbėti laiminimo maldą, o šeimos galva kaip kunigas turėtų palaiminti stalą. "Tėvas gali pasakyti: "Dieve, laimink šį stalą." Vaikai pritardami gali paprašyti palaiminti konkretų patiekalą, pavyzdžiui, kalėdaičius, silkę, pyragėlius, mišrainę, - primena pranciškonas. – Laužiant kalėdaitį, galite atsiprašyti, palinkėti, padėkoti tam, nuo kurio atsilaužiate, arba Dievui."
Po Kūčių vakarienės einama į Bernelių mišias, o iš jų grįžus prasideda šventė. "Tuomet prasideda žaidimai: šiaudo traukimas iš po staltiesės, klumpių metimas, kaimynų ir draugų atėjimas, galima išgerti alkoholio, kurio nedera turėti ant Kūčių stalo, - sako pranciškonas. – Mes, dvasininkai, patys mėgstame folklorą ir žaidžiame tuos tradicinius švenčių žaidimus. Tačiau šventė yra kažkas švento ir to nedera pamiršti." Jei šventė prasideda su degtinės buteliu, anot Astijaus, tai jau ligonių šventė.
Prie Kūčių stalo dera prisiminti ir artimuosius, tais metais išėjusius mirusiuosius. "Lėkštelę padėti jiems gražu, tačiau nebūtina. Tai nėra magija, tačiau simbolizuoja, kad ir jiems yra paruošta vieta prie šventinio stalo", - sako pranciškonas.
Eva JAGMINAITĖ
