Prezidentė D. Grybauskaitė pademonstravo būdą, kaip pigiai ir greitai nusipirkti liaudies meilę: tereikia atsistoti Seime ir kartoti: „Svarbiausia – žmogus!“
Neaiškus žanras
Įstrigome: visos valdžios šakos dirba blogai, o blogiausias jų − Seimas. Tokią naujieną, praėjusią savaitę skaitydama pirmąjį kaip niekad ilgai lauktą metinį pranešimą, pranešė D. Grybauskaitė, o šalia to lyg užkeikimą kartojo: „Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų!“
Nuo antikos laikų visiems gerai žinomi skambūs lozungai apie žmogų. Įgrisusių faktų konstatavimas kaip antai, kad Seimas – labai nepopuliarus – trumpiausias kada nors Seime skaitytas prezidentinis metinis pranešimas. Jis galėtų pretenduoti į lietuviškosios politinės sofistikos klasiką.
Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas iš skurdaus D. Grybauskaitės turinio nepraleido progos pasišaipyti: „Prezidentės kalba − dar neregėto negirdėto žanro, nes metinio pranešimo iš viso nebuvo.“
Seimas svarbiau nei mokesčiai
Prezidentės skaitytas metinio pranešimo tekstas buvo sukonstruotas išties neblogai, tačiau žvelgiant įdėmiau akis kliūva už kai kurių detalių. Apie tai, kas svarbiausia – apie mokestinę politiką – D. Grybauskaitė savo požiūrį išsakė vienu sakiniu, tačiau daugiau nei kelias pastraipas skyrė politikų, politinių partijų lyderiui ir Seimo nepopuliarumui aptarti.
„Mūsų frakcijos nariai dėkoja prezidentei, kad ji atkreipė visuomenės dėmesį į smunkantį Seimo prestižą“, – išplatintame spaudos pranešime šaipėsi liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Atsakymų ieškokite patys
Metiniame pranešime vietos taip pat nerasta pasikeitusiai Lietuvos užsienio politikai aptarti, paaiškinti, kodėl šalis vis tūpčioja prieš Rusijos premjerą Vladimirą Putiną, kodėl karšta meilė gruzinams virto šalta diplomatija.
D. Grybauskaitė tepasakė, jog „santykiai su kaimynais turi būti konstruktyvūs, grįsti abipuse pagarba.“ Menamų CŽV kalėjimų skandalas, nacionalinis saugumas ir NATO – šios temos liko už D. Grybauskaitės pranešimo ribų, tačiau buvo nurodyta, jog „žmogaus viršenybės principas padės mums rasti atsakymus į daugelį klausimų.“
Nė žodžio nepratarta apie neva auštantį „energetinės nepriklausomybės rytą“, ūkio atsigavimo vienu pagrindinių variklių turėjusią tapti būsto renovaciją ir taip toliau.
Blanki savo turiniu, nors ir estetiška, prezidentės kalba leido paskelbti, jog premjeras Andrius Kubilius gali džiaugtis, mat prezidentė nurodė, jog dar „kelerius metus valstybė negalės būti dosni.“ Premjero įsitikinimu, prezidentė netiesiogiai parėmė jo vyriausybę.
Balsuoja, vadinasi, žmogus?
Kam ir ką iš tiesų norėjo pranešti prezidentė? Ar tai, kad prezidentė atsieta nuo kitų valdžios šakų, stovi nuo jų visiškai atskirai ir yra nesusitepusi jų nuodėmėmis? Ar reikia taip suprasti, kad valdžia ir politinės partijos visiškai pamiršo žmogų, ir tik ji, valstybės vadovė, dieną naktį apie jį galvoja? Bet kas tas ŽMOGUS – žodis, kuris prezidentės pranešimo internetiniame variante rašomas vien didžiosiomis raidėmis? Gal, kaip portalo balsas.lt surengtoje videodiskusijoje pastebėjo vienas politikos apžvalgininkas, tai tiesiog REITINGAS?
O gal prezidentės filosofijos metmenys susiveda į vieną: tik rinkėjas yra žmogus? Atsakymą sufleruoja pati D. Grybauskaitė: „Kalbėjau žmonėms, ne politologams.“