Audrius Nakas: tauta pasakė „ne“, ir tuo viskas pasakyta
Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila ir naujasis Seimo narys Audrius Nakas spaudos konferencijoje (A. Nakas ir parlamente – red. past.) priminė, kad 2012 metų spalį kartu su rinkimais į Seimą vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, vis dar neįgyvendinta: joks sprendimas, įteisinantis referendumo rezultatus, nepriimtas, ekonomiškai optimali ir vartotojams palanki apsirūpinimo elektros energija strategija Seimui nepateikta, o Visagino AE (VAE) projektas tęsiamas. Pabrėžęs, kad atsakymas į referendumo klausimą „Ar statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje?“ buvo „didžiulė balsų persvara „ne“, Z. Vaišvila priminė, kad referendumo rezultatai privalo būti įgyvendinti , o Seimas turi keisti įstatymus ir pripažinti Atominės elektrinės įstatymą bei su juo susijusius netekusiais galios.
„Valdžia suorganizavo referendumą ir paklausė tautos, ar ji nori naujos atominės elektrinės. Tauta atsakė, kad jos nenori. Tauta pasakė „ne“, ir tuo viskas pasakyta. Pirmiausia reikia įvykdyti referendumo sprendimą ir tą klausimą baigti, o toliau valdžia turi teisę iš naujo agituoti už naujos atominės elektrinės statybą“, – spaudos konferencijoje pabrėžė A. Nakas, ketvirtadienį kreipęsis ir į parlamentarus.
Plebiscito sprendimų įgyvendinti nereikia
Referendumo reikšmingumas priklauso nuo to, ar jis politikams yra privalomas, ar jis yra plebiscito (patariamasis – red. past.) pobūdžio, kuomet patikrinama žmonių nuomonė, bet realiai nereikia įgyvendinti jokių sprendimų. Referendumas dėl VAE likimo buvo plebiscitinis, todėl valdžia galėjo į jo rezultatus atsižvelgti, o galėjo ir neatsižvelgti, sako Vincentas Vobolevičius.
„Atsiklausėm, bet neprivalom įgyvendinti“ – tokia jo reikšmė, ir todėl galima iš karto po tokio referendumo toliau statyti atominę elektrinę. Tačiau ir neprivalomieji referendumai turi strateginį poveikį tiek valstybės politikai, tiek atskirų politikų sprendimams. Neprivalomame, patariamajame referendume visuomenei išreiškus savo nuomonę, politikai gali ja manipuliuoti: naudodamiesi tautos valios korta, oponentai gali sakyti, kad „jūs turite formalią teisę daryti kaip norite, bet žmonės norėjo taip, todėl ignoruodami jų nuomonę esate nedemokratiški“.
Tačiau patariamojo plebiscito poveikis tėra politinis – politikus, kurie jo nepaiso, galima kritikuoti, opozicija galėtų apkaltinti juos tautos valios nepaisymu, bet bandymas jo rezultatus kaip nors teisiškai apiforminti tolygus bandymui suteikti jam privalomojo referendumo efektą.
Kita vertus, formalus patariamojo referendumo įteisinimas būtų nonsensas, todėl reikalavimas įteisinti jo rezultatus yra pigus populizmas bandant atkreipti dėmesį į mažiau populiarų judėjimą, sukelti skandaliuką. Bet teisinio pagrindo tokiam sprendimui nėra – to, kad patariamajame referendume tauta pasakė „ne“, nereikia niekaip apiforminti.
Balsavo ne prieš VAE, o prieš konservatorius
Referendumas apskritai yra labai įdomus dalykas. Juk dar anksčiau vykęs referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės neuždarymo, nors ją uždaryti reikalavo Europos Sąjunga (ES), sulaukė didžiulio palaikymo. Lietuva tada buvo totalus atominės elektrinės entuziastų kraštas. O 2012 metais jau buvo pasisakyta prieš atominę energetiką.
Manau, kad mes kalbame ne apie balsavimą už ir prieš atominę energetiką, o apie balsavimą už ir prieš konservatorius. Žmonės nepritarė taupymui, nepritarė Andriui Kubiliui, kuris „stūmė“ VAE projektą, todėl ir pasakė, kad „nereikia elektrinės, eikit lauk, konservatoriai“. Prieš balsavo visi, kurie nepalaikė konservatorių – susivienijo ir „darbas“, ir socdemai, ir kiti. Todėl ir turime tokius rezultatus.
Jeigu dabartiniai valdantieji šį projektą palaikytų, nors nemanau, kad jie tai darys, nes jie pernelyg susiskaldę, pernelyg susirūpinę savo išlikimu politikoje, kad tokį sunkų ir skaldantį projektą imtųsi įgyvendinti, jie galėtų vėl skelbti referendumą, ir žiūrėk, netyčia jis dar ir „praeitų“ – ypač jeigu konservatoriai labai aktyviai jo neremtų – nes vėl būtų balsuojama ne už atominę energetiką.
Tačiau norint tęsti projektą nereikia jokio referendumo, o jei politikams reikalingas „figos lapelis“, galima pasakyti, kad „dabar mes radome daug geresnį ekonominį sprendimą, saugesnį energetinį sprendimą ir statysime elektrinę, kuri su senuoju projektu neturi nieko bendro“.