Šalies savivaldybės savo nuožiūra gali organizuoti įvairias rinkliavas. Net nepažeisdamos įstatymų jos puikiai naudojasi šia galimybe ir taip papildo savo biudžetus.
Neseniai Vilniaus rajono sodininkai apsidžiaugė, kad nereikės savivaldybei mokėti drakoniškų mokesčių už bendro naudojimo žemę. Ilgai trukusi kova sulaukė rezultatų. Tačiau netrukus atsirado nauja sodininkų kišenes tuštinanti rinkliava.
Prasilenkta su sveiku protu
Vilniaus rajono sodininkų bendrijoje „Beržynas“ savaitgalius ir atostogas leidžianti Raimonda Banienė nustebo sužinojusi, kad už šiukšlių išvežimą turės sumokėti 96 Lt. „Pranešime apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą rašoma, kad privalau mokėti už 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 gruodžio 31 d. laikotarpį. Rinkliavos dydis – 3 Lt per mėnesį. Absurdiška tai, kad turiu mokėti už tuščius sklypus, kuriuos kadaise nusipirkau iš kaimynų, apmokestintas ir 3 arų ruoželis tarp sklypų, kurį galima buvo privatizuoti ir kuriam suteiktas atskiras kadastrinis numeris. Kur logika? Juk šiukšlina ne sklypai, o juose gyvenantys žmonės!“ – stebėjosi moteris.
Anot jos, tai, kad bus išvežamos šiukšlės, puiku, tačiau priimant sprendimus reikia vadovautis sveiku protu. Ją piktina ir tai, kad pranešime reikalaujama sumokėti už nesuteiktą paslaugą, nes nė vienas šiukšlių konteineris iki šiol nė vienam bendrijos nariui nepastatytas.
Paprastesnis variantas
Minėtos sodininkų bendrijos pirmininkas Šarūnas Velkas metų pradžioje buvo informuotas, kad turi pateikti duomenis apie sodininkų bendrijos narius: kiek kuriam priklauso sklypų ir ar tuose sklypuose yra gyvenamųjų namų. „Mano pateikta informacija buvo tiksli, tačiau mokėti už šiukšlių išvežimą turi ir sklypų, kuriuose nėra jokio gyvenamojo būsto, savininkai ir net bendrasavininkiai. Ar ne paprasčiau būtų buvę, jei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai būtų priėmę sprendimą, kad už šiukšlių išvežimą turi mokėti kiekvienas bendrijos narys? Juk yra tokių, kurie tik kartą ar kelis kartus per sezoną atvažiuoja, kiti atostogauja soduose, būna savaitgaliais, o pensininkai gyvena nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Nuolat gyvena tik pora bendrijos narių“, – sakė Š.Velkas.
Ir jam buvo didelė staigmena, kai sužinojo, kad konteineriais turi pasirūpinti ne kas kitas, o bendrijos pirmininkas. „Kiek žinau, jau trūksta konteinerių, tad gali būti, kad turėsime mokėti už nesuteiktą paslaugą. Visi bendrijos nariai pasipiktinę. Jie kreipiasi į mane, tačiau po pokalbio su Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojais jiems galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvienas asmeniškai turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyrių ir aiškintis atsiųstuose pranešimuose esančius netikslumus.
Normalu, kad piktinasi
„Kiekvieną dieną sulaukiame po 500 skambučių iš Vilniaus rajono sodininkų. Mūsų duomenimis, įvedus šią vietinę rinkliavą, yra daugiau kaip 20 tūkst. netikslumų. Visus juos reikės aiškintis, nes vienur savininkas miręs, kitur namas sudegęs, dar kitur žmonės emigravę“, – pasakojo Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Antonas Žukas. Jis sakė nematantis problemos, kad žmonės piktinasi ir ne visi nori mokėti už šiukšlių išvežimą. Pasak valdininko, visada įvedus naujus mokesčius pradžia būna sunki. Paklaustas ar neatrodo keistai, kai žmonės verčiami mokėti savivaldybei už nesuteiktą paslaugą, kai bendrijoje nėra nė vieno konteinerio ir nuo gegužės nė karto į sodininkų teritoriją nebuvo atvažiavusi komunalininkų mašina, A.Žukas paaiškino, kad tai – normalu, esą ši rinkliava yra sisteminė, mat iš sodininkų surinktos lėšos bus naudojamos pakelėms, pamiškėms tvarkyti, komunalininkai rinks šiukšles ir autobusų stovėjimo aikštelėse, nes būtent ten sodininkai palieka šiukšlių maišus.
„Trys litai per mėnesį. Ar tai daug? Juk troleibuso talonėlis panašiai kainuoja. Nuolat gyvenantys sodininkų bendrijoje turės mokėti, kaip ir kiti Vilniaus rajono gyventojai, – po 16 ct už kvadratinį metrą“, – aiškino pašnekovas. Pasak valdininko, 30 tūkst. sostinės gyventojų turi sklypus sodininkų bendrijose, esančiose Vilniaus rajone. Taigi, jau paskaičiuota, kad rajono savivaldybės biudžetas turėtų pasipildyti nemenka 1 mln. 300 tūkst. Lt suma. A.Žukas patikino, kad šie pinigai atsidurs atskiroje savivaldybės biudžeto eilutėje ir bus panaudoti pagal paskirtį.
Vienašaliai sprendimai
Paklaustas, ar nuo 3 Lt mokestis neišaugs iki 13 Lt, valdininkas patikino, kad ne. Lietuvos sodininkų draugijos ir susivienijimo „Vilniaus sodai“ pirmininkas Vladislovas Butkevičius sakė, kad A.Žukas vienoje radijo laidoje buvo pažadėjęs, kad sklypai be namų nebus apmokestinti, tačiau savo pažado netesėjo. A.Žukas paaiškino, kad jis niekuo dėtas, nes toks buvo vėliau priimtas Vilniaus tarybos sprendimas. Anot jo, nesvarbu, turi žmogus pasistatęs namelį ar ne, vis tiek yra tikimybė, kad į savo sodo sklypelį jis atvažiuoja. O jei atvažiuoja, žiūrėk, ir kokią vieną kitą šiukšlę gali palikti. Jei bendrija turės konteinerį, jis tas šiukšles įmes į konteinerį, o jei ne, gali susigundyti ir į mišką už sodininkų bendrijos tvoros numesti. „Dauguma sodininkų patenkinti, kad šiukšlės išvežamos, juolab kai konteineriai pastatomi nemokamai. Tačiau apmaudu tai, kad savivaldybėje priimami vienašališki sprendimai, neįsiklausoma į žmonių pageidavimus. Prieš įvedant šia rinkliavą buvo kalbėta apie tai, kad reikia bendrai mąstyti, tartis, organizuoti seminarus, kuriuose dalyvautų bendrijų pirmininkai, komunalininkai. Lyg ir buvo dėl to sutarta, tačiau pažadas bendrauti su mumis taip ir liko pažadas“, – apgailestavo V.Butkevičius. Jam taip pat reikia išklausyti žmonių pretenzijas, ypač kai pranešimus mokėti tą patį mokestį gauna du ar trys to paties sklypo bendrasavininkiai.
Galimybė pasipinigauti
Vilniaus rajono sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas Jonas Narkevičius piktinosi, kad panaikinta anksčiau buvusi tvarka, kai sodininkų bendrijos pačios spręsdavo, su kuo sudaryti sutartis ir kiek mokėti už šiukšlių išvežimą. Mūsų bendrijoje – daugiau nei 600 sodininkų. Iki naujos tvarkos už šiukšlių išvežimą mokėdavome po 12 tūkst. Lt per metus. Dabar vien nuolat gyvenantys, kurių bendrijoje yra 250, mokės tiek ir daugiau, nes jiems bus skaičiuojama už plotą, o iš mokančiųjų po 3 Lt per metus susidarys 22 tūkst. Lt. Kas galėtų paneigti, kad taip savivaldybė siekia pasipinigauti?“ – klausė bendrijos pirmininkas. Jį stebino ir tai, kodėl nuspręsta iš bendrijų atimti teisę pačioms spręsti, kaip gyventi, kaip tvarkyti ūkinius reikalus. J.Narkevičius atkreipė dėmesį į kitą, kuriozinį, naujos rinkliavos aspektą. „Kas galėtų paaiškinti, kaip paštininkas gali įteikti laišką su mokėjimo pranešimu tuščiam sklypui, kurio savininkas – nežinia kurioje pasaulio šalyje? Kur tą laišką padėti? Po krūmu ar pakabinti ant šakos? Ne vienas ir namą turintis sodininkas neturi pašto dėžutės, nes nuolat sodininkų bendrijoje negyvena, o visą korespondenciją gauna deklaruotos gyvenamosios vietos adresu mieste“, – stebėjosi pirmininkas.
Yra žmogus, yra ir šiukšlių
Keistai atrodo ir tai, kad tik dvi Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžios įmonės („Nemenčinės komunalininkas“ ir „Nemėžio komunalininkas“) yra atsakingos už sodininkų bendrijų aptarnavimą. Pasak „Nemėžio komunalininko“ direktoriaus pavaduotojo Alberto Laurinavičiaus, Konstitucinis Teismas spręs, ar gali savivaldybėms pavaldžios įmonės užsiimti tokia veikla, nes vieni įstatymai prieštarauja kitiems. O kol to sprendimo nėra, vyksta darbas. „Praktika rodo, kad atsiradus sąskaitai už šiukšles, atsiranda ir šiukšlių. Sodininkai prašo ir individualių, ir bendrų konteinerių. Jau dabar jų trūksta. Jei ir toliau taip, Kazokiškių sąvartynas užsidarys anksčiau, nei planuota“, – pasakojo pašnekovas. Taigi, tiesa ta, kad yra žmogus, yra ir šiukšlių.
Aplinkos apsaugos Vilniaus rajono agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas sakė, kad vaizdas Vilniaus rajone kol kas nekoks, tačiau po truputį gerėja. „ Kiekviename kaime jau stovi šiukšlių konteineriai. Žmonės jais naudojasi, nes moka už šiukšlių išvežimą. Sodininkams taip pat daug patogiau šiukšles mesti į bendrijose esančius konteinerius nei vežti į miestą ar palikti autobusų sustojimo aikštelėse“, – sakė agentūros vedėjas. Jo manymu, už šiukšlių išvežimą neturėtų mokėti tie sodininkų bendrijų nariai, kurie neturi pasistatę jokio gyvenamojo būsto.
Nijolė BARONIENĖ
