Medicinoje yra terminas „ūmi virusinė respiracinė infekcija“ (ŪVRI), tačiau dažnai visa ši ligų grupė vadinama peršalimu. Nors su peršalimu turi bendra tiek, kiek peršalus susilpnėja organizmo imunitetas ir tuomet lengviau „kimba“ įvairūs virusai. Peršalimą gali sukelti iki 200 skirtingų rūšių virusų, galimų sukėlėjų sąraše taip pat yra ir bakterijų, todėl šių ligų simptomai nėra visiškai vienodi. Kadangi ši gausybė ūmias virusines respiracines infekcijas sukeliančių virusų, kaip ir kitų rūšių virusai, nuolat mutuoja, efektyvių skiepų sukurti neįmanoma, apsisaugoti, kaip, pavyzdžiui, nuo gripo, nepavyksta. Virusai vieno žmogaus kitam yra perduodami per mažus lašelius, atsirandančius kosint ar čiaudint. Tie lašeliai ore pasklinda 3–5 m atstumu ir išlieka keletą valandų. Tai vadinamasis oro-lašelinis užsikrėtimo būdas. Taip pat dažnai apsikrečiama ir per daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Pastebėta, kad per lygius daiktus, tokius kaip metalinės rankenos, virusas perduodamas geriau, nei per porėtus, tokius kaip mediniai daiktai ar popierius.
Virusai ar bakterijos, patekusios į organizmą, dažniausiai per akių ar nosies gleivinę, išskirdami toksinus, fermentus, „prikibimo“ medžiagas, įveikę organizmo apsauginius barjerus, patenka į kvėpavimo takų gleivinę. Patekę į nosiaryklės gleivinę, virusai sparčiai dauginasi, o organizmui reaguojant į „pažeidėjus“, išsiskiria įvairūs uždegiminiai mediatoriai, vystosi gleivinės paraudimas, paburkimas ir uždegimas.
Vienas ankstyviausių peršalimo ligos simptomų – gerklės peršėjimas, kutenimas, skausmas ryjant. Dažnai atsiranda jausmas, kad sunku praryti maistą ar skysčius, gerklė skausminga, kaip nuplikyta. Šie simptomai atsiranda dėl infekcijos sužadinto uždegiminių medžiagų – prostaglandinų ir bradikinino – išsiskyrimo kvėpavimo takuose. Gerklės skausmą greitai papildo čiaudulys, sloga ir nosies užgulimas. Sloga iš pradžių būna vandeninga, sekretas bespalvis. Vėliau jis sutirštėja ir tampa gelsvai žalsvos spalvos. Peršalimo metu temperatūra paprastai pakyla nedaug – aukšta temperatūra peršalimui nebūdinga. Bene vėliausiai atsirandantis ir daugiausia nerimo keliantis simptomas – kosulys, kuris gali trukti tris savaites ar ilgiau. Dažniausia ūminio kosulio priežastis – ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI). Dėl ūmios virusinės respiracinės infekcijos atsiradęs kvėpavimo takų uždegimas sukelia padidėjusį gleivių išsiskyrimą, jų klampumo pokyčius, bronchų vidinio sluoksnio – virpamojo epitelio – disfunkciją. Neretai šis simptomas vargina pacientą, ypač tada, kai kosulys trunka ilgesnį laiką. Pirmosiomis ligos dienomis kosulys dažnai būna sausas ir varginantis, vadinamasis neproduktyvus kosulys. Kosulio atsiradimas siejamas su kosulio reflekso hiperreaktyvumu, kurį lemia išsiskyrę uždegiminiai mediatoriai. Produktyvus kosulys (kai atkosima gleivių) atsiranda vėliau ir siejamas su uždegimo išplitimu į apatinius kvėpavimo takus.
Kai ligos metu pakyla kūno temperatūra, nereikia skubėti ją sumažinti vaistais. Jeigu temperatūra ne aukštesnė kaip 38,5 °C, vaistų jai mažinti vartoti nerekomenduojama – organizmas pats kovoja su infekcija. Kai yra temperatūros, savijauta paprastai būna labai prasta, todėl skubame ją numušti. Netgi populiariuose vaistuose nuo peršalimo yra būtina sudėtinė dalis - paracetamolis, mažinantis temperatūrą. Tačiau jei pakilus temperatūrai tą blogąją savijautą galite ištverti, jei nesergate jokiomis rimtomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija, nes esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Jeigu pakilusios temperatūros negalite ištverti, reikia ją mažinti vaistais, rekomenduojama rinktis vieną saugiausių preparatų – paracetamolį. Tik nereikia pamiršti, kad jo negalima gerti dažniau nei kas 4–6 val. ir ne daugiau kaip 4 g (8 tabletes po 500 mg) per parą.
Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, todėl paprastai skiriamas simptominis gydymas, palengvinantis ligos simptomus. Antibiotikų vartoti nereikia, kadangi tai – virusų sukeliamas susirgimas, o antibiotikai virusų neveikia. Peršalimo ligą gali sukelti ir bakterijos ar intraląsteliniai sukėlėjai (pavyzdžiui, mikoplazmos), tačiau tai būna rečiau, be to, paprastai poliklinikoje sukėlėjai nenustatinėjami, tad tektų skirti plataus veikimo spektro antibiotikus, t. y. šaudyti į žvirblius iš patrankos. O pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas be reikalo gali sukelti ir jau sukelia rimtų globalių pasekmių – mikrobų atsparumo antibiotikams didėjimą, dėl to reikalingos didesnės nei įprasta antibiotikų dozės, reikia kurti naujus stiprius antimikrobinius vaistus, dėl to miršta žmonės, kai infekcijų neįmanoma išgydyti turimais antibiotikais. Todėl gydyti paprastas nesunkias nekomplikuotas infekcijas antibiotikais nereikia. Pakanka lengvinti visus nemalonius simptomus ir padėti savo imuninei sistemai įveikti virusus.
Visų pirma nereikėtų eiti į darbą, kur galite apkrėsti kitus. Jeigu būtina būti darbe, derėtų dėvėti chirurginę veido kaukę, kuri apsaugos jūsų bendradarbius nuo apsikrėtimo. Kai neisite į darbą, galėsite pagulėti, pailsėti, pamiegoti, gerti daug šiltų skysčių. Šios paprastos priemonės labai efektyviai padeda sutrumpinti sirgimo laiką ir sumažinti komplikacijų pavojų. Peršalus labai tinka įvairios vaistažolių arbatos – čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų. Imunitetą stiprinti padeda ežiuolės preparatai, bičių produktai, žuvų taukai, vitaminas C.
Sloguojant naudinga nosį plauti fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai daryti galima ir profilaktiškai, kai darbo ar namų aplinkoje atsiranda vis daugiau šniurkščiojančių žmonių. Nemalonų nosies užgulimą palengvina vietinio poveikio dekongestantai. Juos vartojant reikia būtinai paskaityti lapelį, skirtą pacientui, ir atkreipti dėmesį į šių vaistų vartojimo trukmę. Per ilgas šių vaistų lašinimas į nosį gali sukelti šalutinių reiškinių – netgi tokį pat nosies užgulimą, nuo kurio ir buvo gydomasi.
Gerklės skausmą galima malšinti pastilėmis, vietinio poveikio purškalais, skalavimu, inhaliacijomis. Vienas iš pačių paprasčiausių, tačiau lengvai prieinamų ir patogių būdų, – gerklės skalavimai su druskos tirpalu. Stiklinėje šilto vandens ištirpinkite šaukštelį druskos ir šiuo tirpalu skalaukite gerklę. Ko jau ko, o druskos namuose dažniausiai turime visi, ir dėl to blogai jaučiantis į vaistinę eiti neteks.
Kosulio gydymas priklauso nuo jo pobūdžio – produktyvus ar ne. Esant sausam varginančiam kosuliui gali prireikti jį slopinti. Produktyvaus kosulio slopinti negalima, gydymui skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, pavyzdžiui, ambroksolis.
Apsisaugoti nuo virusinių ligų gali padėti labai paprastos priemonės. Kadangi šios ligos plinta oro-lašeliniu būdu, reikia dažnai vėdinti patalpas tiek darbe, tiek namuose. Daug laiko praleidžiame viešose vietose, sveikinamės paspausdami vienas kitam ranką, liečiamės prie rankenų ir įvairių daiktų, kuriuos prieš tai lietė ne tik sveiki, bet ir sergantys žmonės, todėl, kai aplink mus padaugėja kosinčių, sloguojančių bendradarbių, kai suserga šeimos nariai, reikia dažniau plautis rankas, nenaudoti tų pačių daiktų, vengti kontakto su sergančiaisiais, žmonių susibūrimo vietų. Be to, jeigu čiaudėdami ar kosėdami prisidengsite burną ne ranka, bet vienkartine nosinaite, o po to ją išmesite į šiukšliadėžę, apsaugosite aplinkinius žmones nuo užkrato.
Na, o apsisaugoti nuo peršalimo ligų galime stiprindami organizmo imunitetą, grūdindamiesi. Ir čia būtų galima pakartoti visiems jau įgrisusį ir todėl net nebepastebimą sąrašą: laikytis dienos rėžimo, gerai pailsėti, nepervargti, vengti streso, sveikai maitintis, sportuoti...
Kartais peršalimo ligų sukėlėjus galima identifikuoti.
Jeigu jus kamuoja stiprūs galvos skausmai, silpnumas, laužo kaulus, skauda raumenis ir sąnarius, temperatūra – apie 39 laipsnius, skauda gerklę, užgulta nosis, tačiau slogos nėra – greičiausiai sergate gripu. ·Jeigu nosis tiesiog bėga, tačiau savijauta pusėtina, temperatūra tesiekia 37 laipsnius, panašu, kad pasigavote rinovirusinę infekciją, pačią tikriausią peršalimo ligą. Jeigu užkimote, kamuoja „lojantis“ kosulys, vadinasi, susirgote laringitu, gerklų uždegimu, kurį jums padovanojo paragripo virusas. Jeigu po kelias pirmąsias dienas trukusių negalavimo simptomų pasidarė sunku kvėpuoti, pradžioje atsirado sausas varginantis, po to – drėgnas kosulys ir niekaip nekrenta temperatūra, vadinasi, jūs sergate bronchitu, kurį galėjo sukelti gripo virusas ir daugybė kitų sukėlėjų. Jeigu 2–3 peršalimo dieną šalia slogos ir kosulio atsirado skausmas, peršėjimas ir akių paraudimas, gerklė ir tonzilės pasidengė apnašu, padidėjo limfmazgiai, vadinasi, sergate adenovirusine infekcija.