Laidoje dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.
„Aiškėja, kad tai šaltakraujiškas, gerai apskaičiuotas nelegalus verslas, užsienyje vadinamas „Dog mafia“. Ir mūsų šalies pavadinimas tame kontekste skamba labai garsiai. Tik mes patys kažkodėl to nematome. Šios mafijos mąstai yra įspūdingi, tai vienas pelningiausių nelegalių verslų, vien Jungtinėje Karalystėje nelegalus šunų veiklos tinklas gauna iki dviejų miljardų eurų per metus pajamų”, – kalbėjo vienas laidos vedėjų Mindaugas Sėjūnas.
Laidos „Karštai su tv3.lt“ kūrybinės komandos surinkti faktai, skaičiai, reportažai atskleidžia, kad čia ne šiaip aplaidumas, o pinigų kalykla, šunų mafija. Šimtamilijoninės pajamos gaunamos iš nelegalaus šunų veisimo. Lietuvoje dauginami, paskui jie kontrabandos būdu keliauja į užsienį.
Faktai byloja, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus nelegaliai nuperkama apie 500 tūkst. šuniukų. Visi jie atkeliauja kontrabandos būdu. Pagrindiniai kontrabandos srautai driekiasi iš Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Lietuvos.
Prie tinklo prisideda ir VMVT
Laidos viešnia gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė čia mato dvi didžiausias problemas – sistemos, su aiškiu kontrolės mechanizmu, nebuvimas ir nebaudžiamumas.
„Nėra jokio registro, nėra sistemos. Nėra gairių, nėra tvarkos, kaip tas turi būti daroma, palikta kiekvienam inspektoriui jo nuožiūrai. Kita didžiulė problema – nebaudžiamumas. Baudos, kurios dabar skiriamos yra juokingos ir tai neveikia. Nors visos nelegaliai gautos pajamos gali būti priteistos ir išieškotos “, – kalbėjo B. Kymantaitė.
B. Kymantaitės nuomone, prieš pradėdami kalbėti apie baudų veisėjams didinimą, turėtume pagalvoti ir apie atsakingų institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pareigūnų baudžiamumą.
„Gal žmonės pradės suprasti, kad jie neša atsakomybę, kad jie gali užsitraukti sau baudžiamąją atsakomybę, už tai, kad leidžia tokias veiklas“, – laidoje kalbėjo gyvūnų teisių gynėja.
Ji išskyrė ir tai, kad VMVT taip pat iš dalies yra sudėtinė tokių nelegalių veislynų tinklo dalis.
„Tinklą sudaro daugintojas, kuris turi savo fermą. Veterinarijos gydytojas, kuris mato skaičių išveistų gyvūnų. Transporto įmonė, kurie veža krovinius, kartu pasiimdami ir kelis arba keliolika narvų. Čia yra institucija, kuri išduoda leidimus, visoms trims dalims. Čia įregistruoju veislyną, licencijuoju ir leidžiu užsiimti tokia veikla ir nebaudžiu, čia leidžiu vežėjui vežti ir nebaudžiu“, – kalbėjo gyvūnų teisių gynėja.
Atsakingi gali būti ir veterinarai, ir šunų augintojų organizacijos
Laidos metu buvo aptariamas ir veterinarų bei įvairių šunų augintojų draugijų vaidmuo nelegalaus šunų veisimo tinkle.
„Jie klastoja įrašus gyvūnų pasuose, kad būtų galima juos išvežti. Pačio paso niekas nepadirba, yra padaromi neteisingi įrašai apie šuniuko amžių ir vakcinaciją. Vidutinė suma – 50 eurų už suklastotą vieno šuniuko įrašą“, – laidoje pasakojo B. Kymantaitė.
Aplinkos ministras K. Mažeika taip pat pabrėžė, jog dokumentais klastojimas yra viena, tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į tariamai legaliai išduodamus kilmingumo dokumentus.
„Jeigu tai yra „kilmingas“ daugintojas, su kilmingumo dokumentu, tai išduoda Lietuvos kinologų draugija ir Lietuvos gyvūnų centras.
Mes matome požymius, kad užsimerkia visos institucijos, kurios yra su ta veikla susijusios“, – pridūrė B. Kymantaitė.
Draugijos su tokiais kaltinimais nesutinka ir vadina juos klaidingais.
„Nėra tokio dalyko, mūsų veisimo nuostatai yra labai griežti. Galbūt netgi griežtesni negu daugelyje kitų šalių“, – reportaže kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos pirmininkė.
Paklaustas apie galimą kinologų draugijos veiklos reguliavimą valdžiai, K. Mažeika atsakė, jog visgi reikia neskubėti teisti nei Lietuvos kinologų draugijos, nei kitų panašių organizacijų.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų atlikti tyrimą ir išsiaiškinti visus faktus: „Jeigu yra tam tikrų įtarimų, turi būti išsklaidytos visos abejonės. Galima duoti tą patį pavyzdį, su veterinarijos tarnybos vadovo artimųjų veisykla, kur negali likti jokių abejonių.
Manau tą turėtų padaryti ne Valstybinė mokesčių inspekcija, ne Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o Specialiųjų tyrimų tarnyba. Atsekti visą seka, parodyti tam tikras schemas, kaip viskas vyksta. Duomenų yra ir jie turi vieną kartą sėsti ir išaiškinti. Jeigu tose schemose kažkokios asociacijos figūruos, tuomet jų savęs pačių reguliavimą reikia perimti“.
Kas yra šunų kankinimas, žiūrėkite šiame vaizdo siužete:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Visą laidą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
