Pasak ekonomisto, dar vasario mėnesį prieš koronavirusą jis susilažino, kad 2020 metais Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas pirmą kartą per 30 metų bus teigiamas. Jis mano, kad tai daugiau lėmė ne pandemija, bet daugiau sugrįžtančių tautiečių iš Jungtinės Karalystės, kurioje vartai daug kam užsidarė dėl „Brexit“.
„Pirmo pusmečio rezultatas yra plius 2,3 tūkst. gyventojų. Bendras migracijos balansas įskaitant trečiųjų šalių piliečius pirmąjį šių metų pusmetį siekė plius 8,5 tūkst. Lietuvos gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu. Jei tendencijos tęsis – per metus paaugsime dar vienais Druskininkais“, – prognozavo ekonomistas Ž. Mauricas.
Kas lėmė tokius migracijos pokyčius?
Pasak ekonomisto, anksčiau pusė visų Lietuvos emigrantų išvykdavo į Jungtinę Karalystę, dabar tie srautai smarkiai sumažėjo. Tai yra susiję ir su „Brexit“.
„Didžioji Britanija buvo lietuvių emigrantų pagrindiniu traukos centru, bet to nebebus. Apie 50 proc. visų emigrantų nuo 2004 iki 2020 metų emigravo į JK. Dabar tie srautai smarkiai sumažėjo ir dar sumažės, nes JK sunkiai sekasi susidoroti su koronaviruso krize ir įvyko „Brexit“.
Londonas lietuviams buvo tapęs trečiaisiais namais: Vilnius – Kaunas – Londonas. Lietuvos studentai, kaip ir kiti ES piliečiai, nebeturės tam tikrų privilegijų stojant, lengvatinių paskolų, kurias turėjo anksčiau, todėl bus sudėtingiau ir mažiau išvyks.
Be to, Lietuvoje nebelieka mados emigruoti. Kaip mada buvo emigracija į Londoną, kad ten kažkas tokio. Koronaviruso situacija pakeitė gyventojų požiūrį į didelius miestus. Pavyzdžiui, Londone metro užimtumas dar vis siekia 20 proc. prieškrizinio lygio, apribotas judėjimas“, – teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, dabar Lietuvoje gyventojai turi žymiai daugiau laisvės: „Pasiimi automobilį ir važiuoji kur nori. Atidaryti restoranai, barai. Jei nori, gali į gamtą nuvažiuoti. Be to, atsiranda skandinaviška jaunimo mąstysena. Vienoje Vilniaus gimnazijoje vedžiau pamoką, paklausiau, kiek žada emigruoti, tai tik du moksleiviai pakėlė ranką. Prieš penkerius metus paklausiau tokio paties klausimo, tai tuomet apie trečdalis moksleivių buvo pasiruošę emigruoti. Pokyčiai vyksta ir matome, kad žmonės nebenori išvykti.“
Sumažėjo darbo užmokesčio skirtumai
Ekonomisto teigimu, Lietuvai jau pats metas subalansuoti savo tarptautinį migracijos balansą, nes didžioji dalis centrinės Rytų Europos ir Baltijos šalių tai yra padariusios.
„Bendrai viso regiono ir Lietuvos spartesnė konvergencija su Vakarų Europa. Tai yra – pajamų vienodėjimas. Kai mes įstojome į ES, tai darbo užmokesčio skirtumai tarp Lietuvos ir JK buvo penki kartai. Tai praktiškai net ir mažiausią atlyginimą uždirbęs asmuo JK, vis tiek gaudavo didesnį atlygį nei didžioji dauguma dirbančiųjų Lietuvoje.
Dabar tie skirtumai yra kiek daugiau nei du kartai. Ypatingai pastarieji dveji metai buvo itin spartaus darbo užmokesčio metai. Reikia padėkoti ir mokesčių reformai, nes darbo užmokestis į rankas tapo didesnis nei Latvijoje ar Vengrijoje. Ir mes nebematome tokio didelio emigrantų srauto į Vakarų Europą“, – sakė pašnekovas.
Ekonomisto nuomone, Lietuva yra tapusi patraukli valstybė ir Rytų Europos piliečiams. Imigrantų srautas nuolat auga ir prognozuojama, kad dar augs.
Lietuva gerai susitvarkė su pandemija
Jis pažymėjo, kad imigracijos atžvilgiu Lietuvai buvo palanki koronaviruso krizė.
„Lietuva viena geriausiai susitvarkiusių su pandemija. EBPO paskelbus reitingą, Lietuva yra ketvirtoje vietoje. Šį kartą santykinai mes mažiau nukentėjome.
Dar fiziškai sunku išvykti į daugelį užsienio valstybių: arba taikomi apribojimai, arba nemaža dalis darbuotojų yra prastovose, įmonės vangiai samdo naujus darbuotojus ir stoja sezoniniai darbai“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Lieka trys pagrindinės emigracijos kryptys
Ekonomisto teigimu, liko trys pagrindinės užsienio kryptys, kurios vilioja lietuvius emigrantus – tai Vokietija, Skandinavija ir Airija.
„Mes jau nebeturėtume kalbėti apie emigraciją į Vakarų Europą. Dabar tautiečiai vyksta nebent į specifines valstybes. Į kai kurias Vakarų Europos šalis jau nebėra prasmės keliauti, nes ekonominiai skirtumai nebėra tokie dideli ir bus dar mažesni po krizės. Pavyzdžiui, Italija ir Prancūzija praranda aktualumą. Airija taip pat praranda aktualumą, nes yra viena labiausiai nukentėjusių šalių nuo pandemijos“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Išvardino Lietuvos miestus, kurie sparčiai atsigauna
Ekonomistas priminė, kad anksčiau turėjome Vilnių, kuriame gyventojų skaičius nemažėjo, o kituose miestuose jautėsi emigracija ir mažėjimas.
„Didžioji emigracijos banga buvo ne iš Vilniaus, o iš likusios Lietuvos dalies. Dabar kiti regionai taip pat sparčiai atsigauna.
Dabar mes turime daug atsigaunančių ir patrauklių miestų. Išskirčiau Kauną, Šiaulius ir Palangą“, – pažymėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 14,7 tūkst. (0,5 proc.) mažiau negu 2018 m. pradžioje.
Nuo 2009 m. nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 389,6 tūkst., arba 12,2 proc.
2019 m. pradžioje gyventojų tankis šalyje buvo 42,8 žmonės viename kvadratiniame kilometre (2009 m. pradžioje – 48,8).
2009–2018 m. dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos gyventojų skaičius sumažėjo 281,9 tūkst. (72,4 proc. bendro sumažėjimo), dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos – 107,7 tūkst. (27,6 proc. bendro sumažėjimo).
2019 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 203 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 498,6 tūkst. ir 1 mln. 295,6 tūkst.). Moterys sudarė 53,6 proc. visų nuolatinių gyventojų, ir 1 tūkst. vyrų teko 1 157 moterys (2009 m. pradžioje – atitinkamai 53,7 proc. ir 1 161).