Konservatoriai, pritariant premjerei, norėdami išsaugoti K. Navicko postą, skubiai subūrė darbo grupę, kuri ieškos kompromisų su žemdirbiais. Prakalbo ir apie galimus pokyčius tiek Žemės ūkio ministerijoje, tiek premjerės komandoje.
Žemės ūkio taryba su žemdirbiais ir ūkininkais priešakyje sukilo prieš ministrą K. Navicką. Jie kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę I. Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Kaimo reikalų komitetą Seime, išreiškė nepasitikėjimą ministru ir prašė jį atstatydinti, spręsti šią problemą aukščiausiu lygiu.
Žemdirbiai teigė, kad situacija žemės ūkio sektoriuje stipriai blogėja. Jie teigė susiduriantys ne tik su COVID-19 sunkumais, augančiomis darbo sąnaudomis ir žaliavų kaštais, bet ir neapibrėžtumu dėl naujosios bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų vykdymo ir finansavimo. Pasak jų, ministras K. Navickas ne tik kad neišsklaido nuogąstavimų dėl ateities, bet sukėlė dar didesnę įtampą bendruomenėje. Jie tvirtino, kad su ministru neina komunikuoti ir rasti kompromisų.
Kritiką ministrui reiškia ne tik žemdirbiai, opozicija, bet ir kai kurie valdantieji
Tai ne pirmas kartas, kai ministras K. Navickas sulaukia žemdirbių kritikos. Jau anksčiau jie kreipėsi į premjerę, prašė spręsti situaciją. Kritika iš Seimo opozicijos narių jau nieko nestebina, ji jau seniai išsakyta, bet prie opozicijos jungiasi ir valdančiųjų atstovai. Ne vienas narys iš valdančiųjų koalicijos ar net konservatorių pripažino, kad K. Navickui dirbti darosi sunku.
„Ministru turi būti žmogus, kuris sugeba būti politiku, o politiko savybė – nepriimti asmeniškai dalykinės kritikos. Visi daro ir politines, ir kitas klaidas, bet politika paremta kompromisais, o neretai nepatenkintos lieka abi pusės. Jis daro klaidą, jis labai jautrus, nervinasi, pyktasi, skaldosi. Darbuotojams su juo sunku dirbti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė vienas iš artimų K. Navicko bendražygių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis sako, kad dėl ministro K. Navicko veiklos komitetas nuolat gauna skundų. Pasak V. Pranckiečio, jau labai daug kritikos buvo pasakyta pačiam ministrui akis į akį. Ar jis supranta tą kritiką, ar reaguos į ją – laikas parodys.
K. Navickas praėjusią kadenciją yra vadovavęs Aplinkos ministerijai, teigiama, kad iš aplinkosaugos atėjimas į Žemės ūkio ministeriją galbūt ir gali kišti koją ministrui, apie tai sako ir V. Pranckietis.
„Priekaištai ir bendras toks visų supratimas, kad tai yra aplinkosaugininkas žemės ūkio ministro poste. Tai nuolat atsispindi ir veikloje – nesusikalbėjimas.
Negerai, kad žmogus atranda kurią sritį ir ima galvoti, kad jis toje srityje bus korifėjus, o iki tol buvę žmonės negerai suprato kokias problemas ar klausimus. Kai iš šalies žmogus yra atėjęs, o žemės ūkis yra žinios, mokslas, patirtis ir galų gale tradicijos. Tai duoda bendrą žinojimą apie žemės ūkį ir ypatingai apie tuos žmones, kurie susiję su žemės ūkiu.
Tam, kad žinotum, reikia tų žmonių klausti, klausyti ir išgirsti, tada darbas gali būti sėkmingesnis. Negalvoti, kad žemės ūkis kam nors ar tau yra priešas, o žemės ūkis yra sritis, kuri maitina Lietuvą. O nuolatinis bandymas žemės ūkį parodyti kaip kokį teršėją, blogietį ir neigiamą požymį gamtoje, bet tai yra neišvengiama. Vienintelis būdas žmonėms prasimaitinti – tai yra kažką užauginti, pasėti ir nupjauti. Todėl reikėtų matyti, kad tai yra gėris visiems Lietuvos žmonėms, ir ne tik Lietuvos“, – sakė V. Pranckietis.
K. Starkevičius: „Čia buvo savotiška jo klaida“
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius sako matantis K. Navicko komunikacijos problemą, o jei nėra geros komunikacijos su socialiniais partneriais, tada negalima tikėtis efektyvių rezultatų, iškart atsiranda takoskyra. K. Starkevičius teigė pasikalbėjęs su ministru apie tai, jo teigimu, ministras tai supranta.
„Čia buvo savotiška jo klaida. Svarbiausia, kad bendruomenė nori išgirsti sprendimus, siūlymus, nes už dviejų mėnesių bus patvirtinta nauja 2023-2027 metų programa ir būtinas tas susikalbėjimas. Jei taip bus, galės toliau ministras dirbti.
Matau, kad dar šioje situacijoje, padarius perkrovą pačioje ministerijoje politiniame lygmenyje būtų galima ieškoti kontakto su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl bendro darbo. Dabar ūkininkai nori girdėti, kas bus į priekį – laukia iššūkiai su žaliuoju kursu, bet reikia žinoti, kokie mokesčiai, bus ar nebus.
Kas neramina žemdirbius? Žemdirbiai tikrai nėra prieš žaliąjį kursą, tačiau jie nori, kad jis būtų taip pat kaip kaimyninėse valstybėse, kaip Vokietijoje, kad nebūtų per daug aukšta kartelė užkelta. Dabar matosi, kad ji gali būti truputį per daug pakelta. Dar iškyla kai kurios problemos dėl pievų“, – sakė K. Starkevičius.
Skubiai suburta konservatorių darbo grupė: kalba apie pokyčius Šimonytės komandoje ir ministerijoje
Konservatorių prezidiumo posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl ministro K. Navicko darbo. Konservatoriai, pritariant premjerei I. Šimonytei, skubiai subūrė darbo grupę, o K. Starkevičius paskirtas šios darbo grupės vadovu, kad būtų sprendžiamos žemdirbių situacijos, komunikacinės ir kitos problemos, kad būtų rasta išeitis. Su žemdirbiais konservatorių grupė pasiruošusi diskutuoti visais aštriais klausimais.
„Premjerė irgi pritarė, kad būtų sudaryta tokia grupė ir ieškoma išeičių. Premjerės kabinete turbūt irgi bus tam tikri pokyčiai ir bus patarėjai, kuruojantys žemės ūkį“, – teigė K. Starkevičius.
Pasak V. Pranckiečio, Vyriausybės vadovės I. Šimonytės pirmiausia reikalas, kaip spręsti šią problemą: „Ir ką daryti dėl ministro: keisti ar nekeisti. Tai jų prerogatyva.“
Jis mano, kad artimiausiu metu tikėtis rokiruočių ministro kėdėje sunkoka. Kol nepriimtas biudžetas, valdantieji turėtų matyti vieną tikslą – turi užtikrinti Lietuvai gyvenimą nuo sausio 1 dienos, todėl dabar jokių pokyčių neplanuojame, sakė V. Pranckietis.
„Ministerijoje po šiai dienai yra silpna komanda. Trūksta žemės ūkio specialistų, tada toks ir darbas būna, kai kalbasi vieni kitų nelabai suprasdami, nes ir žodynai skirtingi. Manau, kad vienas iš tikslų – ministerijos sustiprinimas, bet kokiu atveju, kad ir kas būtų ministras.
Ta problema turbūt ne vienadienė ir ne vienametė. Didelis klaustukas iškilo, kai buvo sugalvota ministeriją perkelti į Kauną, daug žmonių tiesiog išėjo ir iki šiol neatstatytas tas potencialas, kuris ministerijoje buvo anksčiau“, – sakė V. Pranckietis.
K. Starkevičius mano, kad ministras K. Navickas turi keisti savo elgesį.
„Būtent komunikaciją, perkrauti savo komandą, kad turėtų daugiau profesionalų, kurie turi patirties ir žemės ūkyje. Galvoju, kad tokių kandidatų tikrai bus. Iškart sakiau, kad reikalingas žmogus iš kaimo bendruomenės, iš pačių jų, kuris supranta esmę. O paskui bendruomenė greitai pajaučia, kad nėra to aktyvisto.
Laikas greitai parodys, ar atsiranda susikalbėjimas, ar ne. Aš šiuo atveju jaučiuosi kaip moderatorius. Jei nepavyks, aš irgi pasakysiu, deja, sorry, atsiprašau“, – teigė K. Starkevičius.
Jei sprendimo rasti nepavyks, tuomet viskas atsidurs premjerės I. Šimonytės rankose.
„Premjerė sprendžia. Šis ministras yra irgi paskirtas. Mano buvo rekomendacija ir kita favoritė į kandidatus – tai Dalia Miniataitė. Ji dirbo kanclere, puikiai išmano Europos reglamentą ir teisę, puiki derybininkė, puikiai išmananti. Deja, prezidentui šita kandidatūra netiko. Pasirinko būtent Navicką“, – pripažino K. Starkevičius.
Ministras K. Navickas: viskas kyla dėl dviejų dalykų
Apie tai, kad virš žemės ūkio ministro K. Navicko galvos telkiasi „juodi debesys“ ir kokius situacijos sprendimus mato, kalbamės su pačiu ministru K. Navicku.
Žemės ūkio taryba kreipėsi į aukščiausius valdžios atstovus dėl nepasitikėjimo jumis kaip ministru ir prašo problemą spręsti aukščiausiu lygiu. Jie meta kaltinimus jums, kad problemos užsitęsusios ir ministerija neišsklaido žemdirbių nuogąstavimų ir pan. Kaip vertinate jų priekaištus?
Vertinu kaip nepagrįstus ir be turinio, nes, tiesą pasakius, ten kaltinimai yra metami už tendencijas žemės ūkyje, kurios buvo ir susiklostė per dešimtmečius. Kažkokių konkrečių dalykų nėra.
Kur slypi pamatiniai dalykai? Jie slypi keliuose aspektuose: viena, prasidėjo dabar diskusijos ir intensyvios konsultacijos dėl priemonių, kurios reikalingos įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, susiję ir su 2023-2027 finansine perspektyva. Ten yra dalykų, kurie nepatinka ūkininkams, galėtų išsakyti priekaištus, bet tame laiške 19 punktų to nėra.
Keičiasi bendravimo kultūra – mes girdime visus, ne tik tais žemės ūkio tarybą. Yra įvairių organizacijų – ir smulkūs, ir mišrūs, ir galvijų augintojai, – mes visiems dėmesio duodame po lygiai, o ne suteikiame išskirtinas teises kaip buvo iki šiol – tik žemės ūkio tarybai. Tie dalykai pasikeitė, erzina tarybą ir sukelia krizę.
Politikai tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų taip pat kritikuoja jus dėl komunikacijos gebėjimų trūkumo, dėl to, kad nebandote spręsti problemų su žemdirbiais, ūkininkais. Taip pat kalba, kad koją gali kišti, kad jūs atėjęs iš aplinkosaugos. Kaip atsakytumėte?
Juoką kelia priekaištas, kad aš atėjęs iš aplinkosaugos – tai yra privalumas. Ką ministras atstovauja, tai visų pirma, Vyriausybės programą. Vyriausybės programoje žaliai politikai yra nemažai dėmesio. Mano buvimas aplinkosaugoje, ką sakiau anksčiau, yra tik privalumas. Aš žinau galiu pasiūlyti ir siūlau būdus, kaip sumažinant ekonominius praradimus ūkininkams pasiekti aplinkosauginių tikslų. Kaip mes galime su mažesnėmis sąnaudomis pasiekti viešąją gėrybę.
Dėl komunikacijos negaliu komentuoti, nes tiek abstraktu. Aš bendrauju su ūkininkais, važinėju, lygiai taip pat susikalbame, randame sprendimus ir viskas čia gerai. Į tokius apibendrintus priekaištus aš galiu atsakyti tik apibendrintai – tie gandai nepagrįsti.
Kaip jums atrodo, ar tie nusiskundimai iš politikų, iš ūkininkų, žemdirbių ar kitų gyventojų yra be priežasties?
Tai opozicijos toks darbas – jie turi piktintis, jei kažkas užkėlė temperatūrą, tai natūralu, kad jie panaudos, čia yra klasika bet kuriame politiniame gyvenime. Čia viskas yra aišku. O priežastys, tai galios daryti ar lemti sprendimus yra gerokai sumažėjusios Žemės ūkio tarybai ir tą galiu konstatuoti. Kai jie turėjo daugiau galių, daugiau nuspręsdavo žemės ūkio politikoje, bet kaip ir sakiau, mes privalome girdėti visus.
Politikai prakalbo apie jūsų kaip ministro klibančią kėdę, kaip ketinate spręsti susidariusią situaciją? Ar vienas iš būdų, tai ŽŪM komandos stiprinimas?
Konservatorių frakcijos prezidiume buvo dalykų, kur sulaukiau pastabų – tai yra pastabos dėl mano komandos ir, kad reikia atsinaujinimo. Tą aš išgirdau ir šioje vietoje kalbėsimės toliau, bet reikia nepamiršti, kad mano komandos nariai taip pat yra deleguoti iš tos pačios partijos, dalis jų deleguota. Planuoju atnaujinimą.
Kitas dalykas, jei tai yra susiję su komunikacija, nesusikalbėjimu – tai tam yra sudaryta darbo grupė vadovaujama Kazio Starkevičiaus. Tikiuosi, kad su juo moderavimu mes tą sprendimą rasime. Aš šioje darbo grupėje svečias – tai prisitaikysiu prie tos formos, kokia bus pasiūlyta.
Vertinu labai teigiamai, tai formatas, į kurį įsitraukia žmonės iš išorės, kurie nesusiję tiesioginiame konflikte. Jie turi galimybę tą situaciją vertinti atsitraukę, per prizmę. Manau, kad tai tikrai geras formatas ir tikiuosi rezultatų.
Ar ši darbo grupė nesudarys vaizdo, kad ministras pats galbūt nesugeba išspręsti problemų, todėl jam į pagalbą skuba kiti?
Nesutikčiau, jeigu aš susilaukčiau priekaištų dėl kažkokio mano konkretaus sprendimo kalbant apie tuos 19 klausimų, tai aš tikrai imčiausi priemonių juos taisyti ir spręsti – tai būtų mano klaida. Bet tuose 19 klausimų yra tokie dalykai: mažėja gyvulių skaičius, mažėja studentų žemės ūkyje, ministras nebendrauja. Nėra faktinių duomenų, kuriuos aš galėčiau taisyti. Yra tokie išvestiniai ir apibendrinantys.
Jei viena pusė sako, kad pasaulis negražus, o aš įsivaizduoju, kad gražus – tai kaip mes galime susišnekėti, kai tai yra tiesiog požiūrių klausimai. Visa problema tame, kad kaltinimuose nėra turinio. Tikiuosi, kad per grupę ir tam tikrą arbitravimą bus galima išgirsti turinį, į kurį būtų galima reaguoti, jei reikia, bet turinio nėra.
Kokie jūsų dabar bus žingsniai, ką planuojate daryti, kad situacija pasikeistų?
Kol kas nieko neplanuoju daryti, kol neturiu turinio. Mano išvada, kad viskas kyla dėl dviejų dalykų – dėl įtakos galios sumažėjimo ir dėl žaliojo kurso. Tai dėl žaliojo kurso jau buvo įvykę daug konsultacijų su įvairiomis asociacijomis įvairių sričių – daržininkai, grūdininkai, pieno gamintojais ir pan. Šitas raundas atėjo, mes sulaukėme pastabų. Važiuojame į Agrarinių mokslų ir miškų centrą, ten išklausysime mokslininkų grįžtamojo ryšio į mūsų schemas, tada sėsime su darbuotojais ir kalbėsime, kuriose vietose ir kokias korekcijas galime atlikti. Čia yra turinys, sulaukta pastabų ir pačių ūkininkų, kurias galima vertinti, koreguoti, tai tą ir darysime.
Turinyje, kad mažėja studentų skaičius Lietuvoje, atsiprašau, bet aš vienas asmuo negaliu studentų čia greitai ištraukti, net ir per ketverių metų kadenciją.
