Paskutinis prezidento G. Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės susitikimas vyko rugsėjo 6-ąją – tai liudija abiejų politikų darbotvarkės.
Paskutinį kartą panaši pauzė tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos susitikimų buvo įvykusi prieš kelis mėnesius. Tuomet politikai akis į akį nesikalbėjo nuo gegužės 12 d. iki liepos 27-osios.
Kai kurie politikai ir politologai pastebi, kad tai yra nepriimtina ir siūlo premjerei bei prezidentui vėl atnaujinti reguliarius susitikimus.
Prezidentūra: susitikimai nevyksta dėl premjerės darbotvarkės
Ekspertams ir politikams pastebėjus, kad premjerė ir prezidentas pastaruoju metu nebesusitinka, tv3.lt pasiteiravo Prezidentūros, kodėl politikų darbotvarkėse susitikimų nematyti.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis tv3.lt portalui nurodė, kad prezidentas neturėjo darbinių susitikimų su premjere dėl jos užimtos darbotvarkės.
„Pastaruoju laikotarpiu prezidentas su ministre pirmininke neturėjo darbinių tête-à-tête susitikimų dėl užimtos premjerės darbotvarkės. Prezidentas svarbiausiais valstybės valdymo klausimais nuolat susitinka su ministrų kabineto nariais, pozicijų derinimas ir apsikeitimas informacija kasdien vyksta patarėjų lygiu“, – tv3.lt atsakė R. Jasiulionis.
Dėl komentaro tv3.lt kreipėsi ir į premjerės I. Šimonytės atstovę spaudai Rasą Jakilaitienę. Pasak jos, dėl susitikimų sprendžiama pagal poreikį, o bendravimas su Prezidentūra kitais formatais vyksta ir dabar.
„Poreikį susitikimams apsprendžia politinė darbotvarkė, o galimybes lemia politikų darbotvarkė, kurioje rudenį netrūksta įvairių vizitų ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, o taip pat kitų metų biudžeto rengimas ir pateikimas bei su jo svarstymu susijusi Vyriausybės veikla.
Be to, yra ir kitų formatų bei renginių, kuriuose premjerė turi galimybę aptarti aktualius klausimus su Prezidentu ar kuriuose dalyvauja jo komandos žmonės, kurie vėliau turi platesnes galimybes referuoti Prezidentui apie vykstančius svarstymus“, – tv3.lt rašo R. Jakilaitienė.
Konflikto šaknys slypi 2019-ųjų rinkimuose?
Politologai sako, kad nevykstantys I. Šimonytės ir G. Nausėdos susitikimai tik liudija, kad padėtis tarp abiejų politikų yra įtempta. Kai kas svarsto, kad apskritai papulta į padėtį be išeities.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis tarp premjerės ir prezidento pastebi akivaizdų nesusikalbėjimą. To priežastys gali slėptis ir 2019-ųjų prezidento rinkimuose.
„Premjerė atstovauja valdančiąją daugumą, o daugumoje, ypač konservatorių, gana negatyviai žiūrėjo į kandidatuojantį prezidentą. Tokiu būdu bloga akis prezidento atžvilgiu susiformavo jau nuo rinkimų.
Kita vertus, prezidentas, ieškodamas sąsajų ir bandymų komunikuoti, vienaip ar kitaip surasti kontaktą, patyrė, kad su juo vengiama bendradarbiauti ir norima jį tiesiog palaužti, palenkti savo pusei.
Jis savotiškai priešpastato savo pozicijas valdantiesiems ir didžiąja dalimi tai yra jo pozicijos ir I. Šimonytės pozicijų susikirtimas“, – tv3.lt komentuoja L. Bielinis.
Kad kilęs konfliktas yra dviejų skirtingų politinių pozicijų susikirtimas, svarsto ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius.
Pasak V. Valentinavičiaus, pirmiausia atsakomybė dėl konflikto krenta prezidentui. Politologo vertinimu, G. Nausėdos sąsajos su I. Šimonytei oponuojančiomis jėgomis išryškėjo dar rinkimų metu.
„Sąjungos su R. Karbauskiu, V. Tomaševskiu ir V. Uspaskichu buvo sudarytos tada, prieš antrą rinkimų turą. G. Nausėda prašė pagalbos iš šių veikėjų ir jų gavo – visi trys asmeniškai agitavo balsuoti už G. Nausėdą“, – tv3.lt komentuoja V. Valentinavičius.
Be to, pasak specialisto, G. Nausėda ir toliau tapatinasi su priešingomis Vyriausybei jėgomis.
„G. Nausėda, kuo toliau, tuo aiškiau, politiškai tapatinasi su kraštutinėmis, radikaliomis, marginaliomis politinėmis jėgomis tiek visuomenėje, tiek parlamente. Tai yra tos jėgos, kurios nusistačiusios prieš skiepijimąsi iš principo, vadinamieji antivakseriai, tos jėgos, kurios žmogaus teisių, moterų, mažumų teisių klausimais palaiko faktiškai akmens amžiaus poziciją“, – komentuoja V. Valentinavičius.
V. Valentinavičius pažymi, kad prezidento neutralumo nebuvimas ir gali kišti koją.
„Tokios pozicijos užėmimas neduoda jokių prielaidų bendradarbiauti su I. Šimonyte ir jos Vyriausybe bei su valdančiąja dauguma Seime. Svarbiausiais klausimais užimamoms radikaliai priešingos pozicijos, sąlyčio taškų nėra ir kalbėtis nėra apie ką. Neatsitiktinai susitikimai nevyksta“, – sako V. Valentinavičius.
Iniciatyvos siūlo imtis Prezidentūrai, bet patraukti ambicijas reiktų abiems
V. Valentinavičiaus vertinimu, susitikimo iniciatyvos turėtų imtis prezidentas. Tokios praktikos laikėsi ir ankstesni Lietuvos prezidentai. Tačiau iniciatyvos iš G. Nausėdos politologas pasigenda.
Prezidentūra tv3.lt teigė, kad susitikimai nevyksta dėl užimtos premjerės darbotvarkės. V. Valentinavičius mano, kad problema slypi ne tame.
„Problema, kad Prezidentūra tiesiog neturi, ką pasiūlyti Vyriausybei, neturi politinių idėjų. Kadangi įsivėlė į ilgai grojantį politinį konfliktą su Vyriausybe, bet koks bendravimas iš Prezidentūros pusės eina konfrontacijos tvarka, kai Vyriausybė užsiima Lietuvos problemų sprendimu. Turime kontrastą, kad Vyriausybė dirba, o Prezidentūra kalba“, – sako V. Valentinavičius.
Politologas vardija, kad Vyriausybei šiuo metu tenka tvarkytis su ne vienu kilusiu iššūkiu – pandemija, migrantų krizė, taip pat ir biudžeto klausimas. Tuo pat metu, Prezidentūra užima stebėtojo poziciją ir ji esą turėtų imtis spręsti konfliktą su valdančiaisiais.
„Ižvelgiu, kad konfrontacijos kaltininkas ir iniciatorius yra pagrinde Prezidentūra. Jos iniciatyva visa tai vyksta ir nematau, kaip Vyriausybė galėtų staiga nuraminti prezidentą ir pabandyti jį įtikinti užsiimti realiomis problemomis, o ne pasiruošimu rinkimams“, – teigia V. Valentinavičius.
VDU politologas L. Bielinis sako, kad įtampa tarp Prezidentūros ir Vyriausybės nėra principų karas. Verčiau tai – vengimas kalbėtis ir bendradarbiauti.
Tačiau kalbėtis G. Nausėdai ir I. Šimonytei reikia. V. Bielinis skatina abu politikus aiškiai deklaruoti, kad jie kalbėtis yra pasirengę ir imti tai daryti bei nesisvaidyti spėlionėmis, dėl kurio kaltės susiklostė tokia situacija.
„Manyčiau, kad abi pusės, tiek premjerė, tiek prezidentas turi galų gale šiek tiek patraukti ambicijas ir asmenines skriaudas į šalį, suvokti, kad ir vienas, ir kitas dirba Lietuvos valstybės naudai, privalo bendradarbiauti vardan Lietuvos valstybės ir visuomenės.
Dėl tos priežasties jų nekalbėjimas ir nesusikalbėjimas arba vengimas kalbėti kenkia ne tiek jų pačių reputacijai, kiek visos mūsų šalies problemų sprendimui“, – sako L. Bielinis.
Ne pirmas atvejis istorijoje, kada pastebimos įtampos tarp prezidento ir premjero
Pasak politologo L. Bielinio, Lietuvos istorijoje tai nėra vienintelis atvejis, kai premjeras ir prezidentas nesusitinka. Tam tikros įtampos egzistuodavo visad, o kilus nesusipratimams ar tam tikroms priešpriešoms, premjero ir prezidento pokalbiai visad būdavo įtempti.
Kaip teigiamą pavyzdį L. Bielinis išskiria Valdą Adamkų. Pasak politologo, jis sugebėdavo diskusijas palaikyti net jei kam nors prieštaraudavo asmeniškai.
„Jeigu kalbėti apie V. Adamkų, jis visad sugebėdavo atrasti savyje jėgos patraukti į šalį savo paties ambicijas ir savo paties skriaudas, tokiu būdu kalbėti ne savo interesų naudos, o valstybės interesų naudos plotmėje“, – sako L. Bielinis.
Kiek kitokia situacija buvo prezidentu būnant Algirdui Brazauskui.
„A. Brazausko prezidentavimas antroje kadencijos pusėje irgi buvo pakankamai stipriai pažymėtas tokiu nesusikalbėjimu. Tuo metu dominavę konservatoriai iš tikrųjų bandė ignoruoti jį kaip prezidentą praktiškai visose sferose“, – sako L. Bielinis.
Skvernelis įvertino Nausėdos ir Šimonytės santykius: „žiema atėjo jau“
„Tai yra, vadinasi, santykių krizė tam tikra. Ir pas mus buvo, bet gal ne tokios ilgos. Mes kalbėjomės visą laiką. Tikrai nebuvo taip, kad nesikalbėtume. Dabar prisimenu tik tai, kas buvo labai gerai, užmiršti įtampas. Net su ponia Grybauskaite irgi buvo tokių įtampų, bet vis tiek sėdėjome ir kalbėjomės.
Privalo kalbėtis prezidentas su premjere ar premjeru. Negali elgtis kaip privatus asmuo, patinka, nepatinka, įsižeidęs ar ne – pareigybė reikalauja bendrauti. Prezidentas turi kviesti premjerą atvykti. Turbūt premjeras nesisiūlys labai dažnai, kad ar tu gali mane pakviesti. <...>
Žiema santykiuose – tarp prezidentūros įšalas ar žiema. Tai, matyt, žiema artėja ar atėjo jau“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.
