Briuselyje vakar pasibaigusiame Europos viršūnių susitikime jau beveik palaidota galimybė pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą. Nemaža dalimi prie to prisidėjo ryžto pritrūkę Lietuvos vadovai, rašo „Respublika“.
Anot G. Kirkilo, Europos Sąjungos susitikime priimti sprendimai suteikia palankias aplinkybes konsultuotis dėl IAE darbo pratęsimo.
„Nebuvo pasakyta, kad iš viso klausimas nekeliamas ir nediskutuotinas. Pasiekėme, kad apie tai bus kalbama“, - premjerui pritarė V.Adamkus.
SEB banko patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, IAE darbo pratęsimas kur kas aktualesnis net už naujos atominės jėgainės statybas, mat ji Lietuvoje išdygs, geriausiu atveju, po dešimtmečio. Tačiau šalies vadovai, pašnekovo teigimu, į Briuselį vyko neapsiginklavę rimtais argumentais.
„Reikėtų parengti makroekonominius skaičiavimus, pvz., kiek, pabrangus elektros energijai, priklausomybė nuo vieno resursų šaltinio paveiktų mūsų bendrą vidaus produktą, infliacijos rodiklius ir pan. Tą tikrai galima padaryti ir turint tokius skaičius, kurie, neabejoju, būtų pakankamai katastrofiški, važiuoti į tą patį Briuselį ir kalbėtis rimtai, o ne su šampano taurėmis“, - priekaištavo G.Nausėda.
Bankininkas taip pat pridūrė, kad IAE darbo pratęsimu reikėjo susirūpinti kur kas anksčiau.
Seimo narys Eligijus Masiulis „Respublikai“ sakė, esą toks prezidento ir premjero pasirodymas Briuselyje būtų geras, jei jie būtų mėginę EK ir kitų bendrijos narių vadovus tik supažindinti su padėtimi.
Pasak jo, aptakūs prezidento ir premjero pareiškimai gali būti ženklas, kad tikroji situacija pokalbiuose dėl IAE yra kur kas blogesnė. „Reikėtų realiai vertinti situaciją ir nebandyti jos kaip nors švelninti. Žmonės turi žinoti visą tiesą. Bandymas užkalbėti dantis yra pamėgtas Lietuvos politinio elito, bet tai niekaip nepadeda siekti pagrindinio tikslo. Nematyti aiškios strategijos pokalbiuose su Europos Sąjunga. Jei tai viskas, ką Lietuvos vadovai galėjo pasakyti, pasiryžimo laikytis kol kas nėra. O imituoti derybų procesą nėra jokios prasmės“, - pareiškė politikas.
Tuo tarpu UAB „NDX energija“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius tvirtino, kad Šansų pratęsti IAE darbą yra nepriklausomai nuo prezidento ir premjero pasirodymo.
„Domiuosi šia problema, neseniai Londone buvau susitikęs su finansų sektoriaus atstovais, kurie investuoja į energetiką. Iš tų pokalbių susidarė įspūdis, kad yra ir šansų, ir argumentų, kurių negirdėjome, bent jau viešai, iš mūsų valstybės vadovų. Galbūt tai derybų taktika“, - sakė jis.
Anot I. Staškevičiaus, dabar naujai vertinamas ir tradicinių elektros šaltinių poveikis aplinkai. „Siekis sumažinti anglies dvideginio išmetimą nuo 2004 m. pasidarė kur kas aktualesnis. Be to, dėl IAE saugumo niekas nėra pareiškęs rimtų pretenzijų. Mūsų diplomatijai yra kuo remtis. Jie puikiai žino tuos argumentus, tik ne visada juos viešai išsako“, - kalbėjo pašnekovas.