„Didelių siurprizų neįvyko šiuose rinkimuose, įvyko tik nedideli. Tai, kad laimėjo G. Nausėda, pavadinčiau siurprizo nebuvimu, bet persvara, kuria jis laimėjo, yra tam tikras netikėtumas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
Tai jis siejo su tuo, kad G. Nausėda buvo daugumos rinkėjų antrasis pasirinkimas jų kandidatams nepatekus į antrąjį turą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, I. Šimonytei pavyko mobilizuoti ne tik konservatorių rinkėjus ir sulaukti didesnio palaikymo nei partijai.
„Kalbant apie Europos Parlamento rinkimus, didelių siurprizų irgi nėra, laimėjo tos partijos, kurioms ir prognozuota pergalė, tačiau nedidelis netikėtumas buvo tai, jog socialdemokratai pasirodė santykinai gerai būdami antrais“, – teigė R. Vilpišauskas.
„Klausimas išlieka, ar panašiai gerai socialdemokratai pasirodys ir Seimo rinkimuose“, – pridūrė jis.
R. Vilpišauskas prognozavo, jog Europos Parlamento rinkimų rezultatai turėtų atitikti rezultatus, kurių partijos gali tikėtis per Seimo rinkimus.
„Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai greičiausiai gali projektuoti save kaip Seimo rinkimuose daugiausiai šansų galinčias turėti jėgas“, – sakė politologas.
Tuo metu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasirodymas, pasak politologo, nebūtų blogas, jei ne tai, kad šios politinės jėgos lūkesčiai buvo gerokai aukštesni.
„Palyginti su lūkesčiais, kuriuos jie patys buvo suformavę, tai yra gana prastas pasirodymas“, – tvirtino jis.
Prieštaringą partijos atstovų retoriką vertinant rezultatus R. Vilpišauskas siejo su įtampa partijos viduje.
„Aš manau, kad tai tiesiog ženklas, kad tarp valstiečių ir žaliųjų yra įtampa, jie jau svarsto, kaip toliau elgtis, ar dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, kaip pozicionuoti save artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie G. Nausėdos siekius telkti politines jėgas, R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad tai logiška jo rinkimų programos tąsa, tačiau kol kas tai tėra žodžiai, neaišku, kaip sėkmingai išrinktajam prezidentui seksis bendrauti su Seimo rinkimams besirengiančiomis partijomis bei atsispirti įvairioms interesų grupėms.
„Veiksmas prasidės netrukus, ir matau, tada ir bus pagrindinis išbandymas, kaip praktiškai sekasi tą tarpininko vaidmenį, mediatoriaus tarp skirtingų politinių jėgų atlikti“, – kalbėjo politikos ekspertas.
„Kai susidurs su partijomis, galvojančiomis, kas joms labiau apsimoka artėjančių Seimo rinkimų fone, kai susidurs su įvairiomis interesų grupėmis, kurios irgi turės prieštaringas pozicijas, tada praktiškai paaiškės, kaip jam sekasi šį vaidmenį atlikti“, – pridūrė jis.
G. Nausėda per prezidento rinkimus gavo beveik 66 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 33 proc. balsų.
Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkusi 18,6 proc. balsų ir gavusi tris mandatus Europos Parlamente.
Antrą vietą iškovojo kita opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Ji surinko 15 proc. balsų ir pretenduoja į du europarlamentarų mandatus.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko beveik 12 proc. balsų ir turėtų gauti du mandatus.
Ketvirtoje vietoje liko neparlamentinė Darbo partija. Už ją per balsavo 8,6 proc. rinkėjų. EP „darbiečiams“ toliau atstovaus partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
Penktas likęs Liberalų sąjūdis surinko beveik daugiau kaip 6 proc. balsų. Antrą kadenciją Europos Parlamente dirbs šios partijos atstovas Petras Auštrevičius.
Mandatą pavyko iškovoti ir pirmą kartą EP rinkimuose dalyvavusiam visuomeniniam rinkimų komitetui – „Aušros Maldeikienės traukinį“ palaikė 6 proc. rinkėjų.
