Amžiaus afera vadinamas Vilniaus savivaldybės planas parduoti visą savo turtą veikia: jau atsikratyta krūvos pastatų, dalies įmonių. Nesuveikė plano antroji dalis - grąžinti skolas. Toliau šimtus milijonų besiskolinanti Vilniaus valdžia tvirtina, kad tai būtina, nes, pavyzdžiui, reikia finansuoti galbūt korupcija apipintus projektus.
Pardavė, kad parduotų
Vilniaus meras Vilius Navickas, stebėdamas, kaip tirpsta Vilniaus savivaldybės turtas, pasidžiaugė: „Taip ne tik atsisakome savivaldybei nebūdingų funkcijų, bet ir sėkmingai papildome biudžetą." Vien šiais metais jau parduoti 49 objektai, daugiausia - nekilnojamasis turtas. Tačiau tai - ne viskas. Parduotos ir 4 savivaldybės įmonės, užsiėmusios daugiabučių administravimu.
Grandiozinis planas gauti šimtus milijonų nesuveikė: biudžetas papildytas vos 17,5 mln. litų. Tiesa, valdininkų planai vis tiek ambicingi - vos per tris mėnesius, iki metų pabaigos, varžytinėse turi būti surinkta 30 mln. litų.
Tačiau savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačus atskleidė, jog bankams per metus savivaldybė jau turi atiduoti per 70 mln. litų kreditų su palūkanomis. O visa šiuo metu esanti skola - 722 mln. litų. Bet ji ne mažės, o tik didės.
Parduoda pusvelčiui
Tiesa, jau pačios turto pardavimo kainos sudomino vilniečius. Pavyzdžiui, 197 kv. metrų administracinės patalpos šalia Vilniaus arkikatedros, virš garsiojo „Nijolės" kailių salono, bei dar pora iš viso 165 kv. metrų ploto patalpų Vilniaus centre parduota tik už 1,422 mln. litų.
Džiaugiamasi, kad į privačias rankas atiduotos ir komunalinių paslaugų įmonės - „Senamiesčio ūkis", „Šnipiškių ūkis", „Zervyna", „Priemiestis". Tiesa, už kokią kainą - neskelbiama. Artimiausiu metu planuojama atsikratyti ir bendrovių „Jurita", „Fabeta", „Rasų valda", taip pat Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties. Savivaldybės atstovai neslepia, kad kai kurios įmonės parduotos ar parduodamos gerokai pigiau, nei norėta. Mat kaip tyčia iškart įmonių niekas nenuperka, tenka organizuoti net kelis aukcionus, todėl kaina, vadovaujantis įstatymais, krinta.
Keistas sutapimas - teisindamiesi pinigų poreikiu investiciniams projektams valdininkai pasiskolino 70 mln. iš Šiaurės investicijų banko - būtent tiek, kiek reikia šiemet atiduoti ankstesnių skolų bankams. Iš šios sumos net 26 mln. litų bus skirti Vilniaus nuotekų valyklai, kurios galbūt neskaidriomis statybomis, kai kaina nuo 125 mln. litų netikėtai išaugo iki 200 mln., vakar susidomėjo ir prokurorai.
Kaltųjų nėra
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas ramino, kad dėl parduodamų patalpų bei įmonių kainų abejoti neverta. „Yra privatizavimo komisija iš tarybos narių, priima sprendimus. Todėl tikrai negali būti pardavimų mažesne nei rinkos kaina", - garantavo jis.
Vis dėlto Vilniaus valdžios atstovas tvirtino, kad nepaisant galimo pinigų švaistymo už skolintus pinigus vandenvalos įrenginiai bus toliau finansuojami.
„Sutartys pasirašytos iki pradėjus dirbti šiai valdančiai koalicijai, todėl nieko pakeisti negalime. Nutraukti ją kainuotų dar brangiau", - nukirto jis.
Paprašytas paaiškinti, kam reikėjo pardavinėti visą savivaldybės turtą, jei vis tiek kreipiamasi į bankus dėl vis didesnių paskolų, jis dėl visko kaltino buvusią Vilniaus valdžią, kuri, anot jo, “gyveno ateities sąskaita".
VŽ Trigrašis
Vilniaus savivaldybė vis dar neatsisako planų parduoti savo dangoraižį. Idėja laikinai sustabdyta, bet nenumarinta. Tai „Vakaro žinioms" patvirtino vienas sostinės vadovų.
Tikslas - papildyti savo kišenę
Povilas GYLYS - profesorius ekonomistas:
Principas toks: jei įmonės turtas nėra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu, gal tai būtų ir nieko blogo. Bet jei tos įmonės susijusios su viešuoju interesu, visada reikia galvoti, ar jas privatizuoti. Juolab kad dažniausiai jos atiduodamos į didesnių ar mažesnių monopolijų rankas. O tada, kaip ir kiekviena monopolija, ji stengiasi didinti kainas. Jei paslauga svarbi, gali būti, kad bus pradėta reikalauti net dotacijų. O valdytojai privačių monopolijų valdyti nepajėgūs.
Be to, laikas pardavinėti yra, švelniai tariant, nekoks, juo labiau kad tai tikrai neišgelbės Vilniaus biudžeto. Nes miestui tai yra skatikai. Matau dešiniųjų liberalų ideologiją, jie mano, kad privatu yra geriau nei vieša. Čia tinka posakis - kas gali paneigti, kad čia yra paslėptų motyvų, kurie nėra gražūs. Aišku, tai dar reikia įrodyti, bet mes turime teisę suabejoti, ar tai nėra privatūs valdininkų interesai prieš rinkimus pagerinti savo finansinę padėtį.
O įmones vėliau, nepavykus kontroliuoti privatininkų, susigrąžinti bus labai sunku ir kentės viešas miestiečių interesas. Pats pardavimas nėra skaidrus, ko gero, bus problemiška kontrolė ir paaiškės monopoliniai interesai. O tai gali kainuoti tiems patiems mokesčių mokėtojams.
Ignas JAČAUSKAS
