Garbės piliečio regalijas sostinė suteikė jau 19-ą kartą.
Meras R. Šimašius teigė, kad liepos 6-ąją turime atiduoti skolas Lietuvai nusipelniusiems žmonėms: „Šiandien yra vakaras, kai mes atiduodame duoklę, <...> gerbiame tai, ką turime gerbti iki kaulų smegenų.“
R. Šimašius profesorių vadino kukliu žmogumi, patyrusiu visko: ir aplodismentų, ir pagarbos, tačiau taip pat ir tėvynainių pykčio.
Meras atskleidė, kad retai kada politikos veikėjams suteikiamas Garbės piliečio vardas, tačiau šis atvejis – išskirtinis.
„Labai nelengva yra politikams <...> suteikti Garbės piliečio vardą, t. y. aukščiausią miesto pagarbos ženklą, kitam politikui, kuris čia šalia kalba, turi aštrų liežuvį. <...> Bet šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Retas įvykis iš tiesų“, – minėjo Vilniaus meras.
„Pirmasis politikas, kuriam gyvam esant, aštraus proto ir aštraus liežuvio, stipriam, pirmajam suteiktas toks apdovanojimas, tokia garbė ir įvertinimas“, – apibendrino R. Šimašius.
Laureatui meras linkėjo ir toliau budinti lietuvius, priminti ir apie laisvę, ir apie laimę, pasišventimą.
Medalio įteikimo ceremonijoje skambėjo „Tautiška giesmė“, kuri sukėlė Vytautui Landsbergiui sentimentų. Padėkos kalboje jis sakė: „Štai giedojome himną ir aš prisiminiau didžiausią apdovanojimą, kurį gyvenime esu gavęs. Mano mažytis anūkas <...> išgirdo per radiją Lietuvos himną ir pasakė: „Čia senelio daina.“
Profesorius sakė nežinantis, kaip „driokstelėjo“ idėja jį pavadinti Vilniaus garbės piliečiu, bet jis esą nutarė neprotestuoti.
V. Landsbergis pripažino turintis tiek vilnietiškų, tiek kaunietiškų bruožų: „Esu Vilniaus gyventojas ir mokesčių mokėtojas, pilėnas jau per 70 metų, nors iš prigimties kaunietis. Dar atpažįstu savyje <...> kaunietiškų kankanų.“
Jis Vilnių vadino karalių miestu, kur krimto aukštus mokslus, dūsavo dėl dailių mergelių, pradėjo mokytojo karjerą ir įsivėlė į politiką.
„Visad mėgau istoriją, o kylant Lietuvos Sąjūdžiui su būreliu draugų pamėginome netgi daryti istoriją. Pavyko sukelti šurmulį, nelemtą politinę katastrofą, kai Vilniaus–Kauno ašis ėmė suktis taisydama senės Europos žemėlapį. Ši dvipolė ašis yra Lietuvos jėga, kurią branginkime. Ant jos laikysis ir liks Lietuva“, – samprotavo profesorius.
Poratalas tv3.lt primena, kad šią žiemą Vilniaus miesto taryba svarstė mero Remigijaus Šimašiaus siūlymą suteikti šį titulą prof. V. Landsbergiui. Vasario 19 d. pasirašytas nutarimas, kad žymus politikas ir visuomenės veikėjas V. Landsbergis vertas šio vardo.
Miesto taryba pažymėjo, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo: istorinis vaidmuo politikoje, nuopelnai Nepriklausomybės atkūrimui, indėlis į Vilniaus politikos bei kultūros raidą.
Pasak mero, šis Vilniaus garbės piliečio apdovanojimas yra ir pagarbos ženklas visiems Lietuvos žmonėms, prisidėjusiems prie laisvo Vilniaus ištakų sunkiu ir lemtingu laiku.
Vytautas Landsbergis buvo pirmasis faktinis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės. Jam vadovaujant Aukščiausiajai Tarybai 1990 metų kovo 11 dieną paskelbtas nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.
