„Tai, kad mes visi susirinkome šiandien čia, kad mes turime visą būrį savanorių, yra kuo puikiausias įrodymas, kad žmonėms rūpi, žmonės nori prisidėti, žmonės nėra priešiškai nusiteikę“, - žurnalistams sakė viena iš akcijos rengėjų Vilma Vaitiekūnaitė.
Į renginį Vilniuje susirinko daugiau kaip pusė šimto žmonių, tačiau, anot V.Vaitiekūnaitės, internete paskelbus norinčių padėti registraciją, į kvietimą atsiliepė jau apie 200 žmonių, kurie siūlosi pabėgėlius mokyti, užimti, paremti pingais bei daiktais ar net suteikti pastogę. Pasak moters, pagalbą siūlo ne tik Vilniaus ar Kauno, bet visos Lietuvos gyventojai.
„Visuomenė, vietos bendruomenė pradeda telktis ir aš manau, kad per pusę metų mes turėsime žymiai daugiau diskusijų, žymiai daugiau iniciatyvų ir ta bendruomenė bus žymiai didesnė. Tiktai bus klausimas, kokiu būdu mes sugebėsime šituos bendruomeninius išteklius prijungti prie bendros integracijos infrastruktūros ar politikos ir efektyviai ją panaudoti. Man atrodo, kai yra labai svarbu“, - BNS sakė akcijoje dalyvavęs Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.
Anot eksperto, palaikantis visuomeninis judėjimas gali teigiamai paveikti ir politikus, kad šie nespekuliuotų pabėgėlių tema ir neapsunkintų kultūrinių barjerų ir stereotipų griovimo.
„Kas greičiausiai atsitiks, nors tai bus labai negerai, bet aš manau, kad taip bus - ateinačiuose rinkimuose bent jau kelios marginalios partijos tikrai šitą klausimą naudos kaip rinkiminės kampanijos vizitinę kortelę. Tai jeigu mes sutelksime tokias bendruomenes didesnes, galbūt bent jau tradicinių partijų politikai liks ne tik neutralūs, bet iš esmės pasisakys pakankamai pozityviai ir įsitrauks į diskusiją žymiai aktyviai neakcentuojant saugumo, bet akcentuojant žmogiškumą. Be jokios abejonės, jis (saugumo akcentas) yra natūraliai kylantis, bet turi būti tam tikras balansas tarp saugumo ir humaniškumo, žmogaus teisių. Kol kas viešoje erdvėje mes matome tiktai saugumą, religinius klausimus, socialinio nesaugumo dirbtinį konstravimą, neadekvačias kalbas apie burkų draudimą, apie tai, kad reikia išvaryti Afriką iš afrikiečių. Tai yra iš esmės kultūriniai barjerai“, - dėstė K.Žibas.
Akcijoje Vilniuje dalyvavo daugiausiai jauni žmonės. Jie iš popieriaus lankstė simbolinius baltus ir gelsvus laivelius. Keletas plakatų skelbė, kad Lietuvoje „Pabėgėliai laukiami“.
Tarp dalyvių buvo ir septynerius metus Vilniuje gyvenantis siras Medianas Tibas. Jaunas vyras BNS sakė tikįs, kad Lietuvoje pabėgėliams būtų lengva integruotis.
„Aš kai atvažiavau, nebuvau pabėgėlis, atvažiavau studijuoti, bet jeigu čia atvažiuos ateity pabėgėliai, tai manau, kad Lietuva tikrai gali padėti, lengvai galima integruotis“, - kalbėjo jis.
M.Tibas apgailestavo, kad tikrai nuo karo bėgančių žmonių minia prisidengia ir ekonominiai migrantai nelegalai.
„Nemaža dalis pabėgėlių yra ekonominių migrantų, bet tai nebus sirai, jie dažniausiai bus iš kitų šalių ir tiesiog nesinaudojantys proga. Mačiau vaizdo įrašą, kaip Graikijoje pabėgėliai daužo, kažką blogai padaro ir man gaila, nes žmonės, pamatę tokius vaizdus, pagalvoja, kad visi pabėgėliai yra agresyvūs, kad jie nenori ramybės, o tik siekia išvažiuoti į Vokietiją. Tai nėra tiesa - yra labai daug pabėgėlių iš Sirijos, kurie su vaikais važiuoja, mes jų net nematome, bet jie bėga nuo karo“, - teigė M.Tibas.
Šiuo metu Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) šią savaitę paragino Europos Sąjungos šalis perkelti 160 tūkst. pabėgėlių iš labiausiai šio antplūdžio prislėgtų šalių - Vengrijos, Graikijos ir Italijos, taip pat sukurti nuolatinį pabėgėlių perskirstymo mechanizmą. Lietuva sutinka pagal šį planą per dvejus metus priimti 1105 asmenis iš Irako, Sirijos ir Eritrėjos, tačiau priešinasi privalomai nuolatinei pabėgėlių kvotų sistemai.
