Į Vilniaus valdančiąją koaliciją patekusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai savo rinkėjams grąžintinus sklypus formuoja net miesto parkuose, mokyklų ir daugiabučių kiemuose, pirmadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena“.
Vilniaus miesto savivaldybę pasiekia begalės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų, įpareigojančių formuoti sklypus lenkų tautybės gyventojams. Pavyzdžiui, šalia Vilniaus Jono Pauliaus II vidurinės mokyklos esanti didesnė nei hektaro teritorija bus grąžinta dviem lenkų tautybės savininkams. Mokyklos vadovybei teks palaidoti viltis dėl sporto aikštyno, kurį mokykla ketino rengti šioje teritorijoje ir dar 2000-aisiais su savivaldybe buvo sudariusi panaudos sutartį 99 metams. Lakštingalų gatvėje esanti apie 28 arų žaidimų aikštelė, priskirta vaikų namų teritorijai, taip pat turi kitus šeimininkus. Vienintelėje vietoje, kur laisvalaikį gali leisti vaikų namų auklėtiniai, tikriausiai iškils gyvenamieji namai, priklausantys lenkų tautybės vilniečiams.
Miesto valdžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų neskundžia ir formuoja sklypus nurodytose teritorijose.
Seimo narys liberalcentristas Henrikas Žukauskas atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje svarbiausius postus, susijusius su miesto plėtra, užima Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai. Tai mero pavaduotojas Arturas Liudkovskis, atsakingas už investicinius projektus, miestovaizdį ir planavimą, ir Michalas Mackevičius, vadovaujantis Miesto plėtros komitetui. Esą jie, aktyviai dalyvaudami miesto sklypų formavimo procese, bet kokia kaina stengiasi įsiteikti savo rinkėjams.
Prieš savivaldos rinkimus parengtoje LLRA programoje pabrėžtas vienas pagrindinių tikslų – sugrąžinti per 1 tūkst. sklypų teisėtiems jų savininkams.
Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis patikino, kad didžioji dalis Vilniaus mieste laukiančiųjų susigrąžinti tėvų turėtą žemę yra lenkų tautybės gyventojai. Mat Vilniaus kraštas nuo 1919-ųjų iki 1939 metų buvo okupuotas Lenkijos.
Koalicijos parama garantuota
Dar buriant valdančiąją koaliciją liberaldemokratai sutiko strategiškai svarbius postus atiduoti LLRA nariams. Pavyzdžiui, Žemės sklypų komisijai, sprendžiančiai, kuriose miesto teritorijose galima formuoti grąžintinus sklypus, pirmininkauja mero pavaduotojas A.Liudkovskis. Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo Algimanto Vakarino teigimu, komisijoje dirbantys specialistai, norėdami išsaugoti postus, privalo pritarti pirmininko nuomonei, kitaip bus atleisti.
Komisijos priimtus sprendimus svarsto Tarybos kolegija, kurios daugumą sudaro valdančiosios koalicijos partneriai. Koalicijos nariai, saistomi išankstinių susitarimų, dažniausiai palaiko partnerių sprendimus tikėdamiesi vėliau sulaukti paramos jiems svarbiais klausimais.
Išnyks žalieji plotai?
Liberalcentristas A.Vakarinas būgštavo, kad įsibėgėjantis sklypų dalybų procesas gali neigiamai atsiliepti miestui. Jo teigimu, lenkų tautybės žmonėms sklypai formuojami daugiabučių kiemuose, nepaisant miesto poreikių, žaliųjų zonų trūkumo ir kartu stabdant miesto plėtros projektus.
„Dabartinė valdžios pozicija tokia: jeigu parke yra medžiais neužsodinti 5–6 arai, juos būtinai reikia grąžinti. Įsivaizduokite, Žirmūnuose, kieme tarp dviejų penkiaaukščių namų, ketinama statyti devynaukštį. Tokį sprendimą palaimino dabartinė valdžia. Žmonės, atgavę žemę, nenori jos laikyti tuščios ir mokėti žemės mokesčius. Stengiamasi plotą užstatyti, o leidimai statyboms dabar nesunkiai gaunami per teismus. Tuoj mieste neliks nei automobilių aikštelių, nei žaliųjų plotų“, – būgštavo A.Vakarinas.
Kaltinimai Vyriausybei
Į opozicijos pažertus kaltinimus A.Liudkovskis atšovė nesąs suinteresuotas savų rinkėjų protegavimu, nes skubotą sklypų formavimo politiką įtakojusi ne LLRA, o Vyriausybė. Jos sprendimu per šiuos metus žemės grąžinimo reforma privalo būti baigta.
Į visuomenės poreikiams skirtus plotus, vicemero teigimu, kėsinasi patys gyventojai, tikindami, jog ten buvusi jų tėvų žemė. Savivaldybei nepanorus, pavyzdžiui, mokyklos teritorijoje formuoti sklypo, ją gyventojas apskundžia teismui. A.Liudkovskis tikino, kad bylą pralaimėjusi savivaldybė privalo vykdyti teismo sprendimą, kitaip privalės mokėti tūkstantines baudas.
Laura Čyžiūtė
