Vilniuje sekmadienį vakare šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministrai derins pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų pradžios, po to, kai Lietuva pasiūlė į derybų mandatą įtraukti jai aktualias nuostatas.
Planuojama, kad pirmadienį iš Vilniaus Slovėnijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ministrai Dimitrijus Rupelis, Carlas Bildtas, Radoslawas Sikorskis ir Petras Vaitiekūnas išskris į Gruziją.
Planuojami, kad Tbilisyje prie jų prisijungs ir Latvijos URM vadovas Maris Riekstinis.
Pasak URM pranešimo spaudai, į Tbilisį ministrai vyksta „norėdami pademonstruoti paramą europiniams Gruzijos siekiams, jos teritoriniam vientisumui ir paskatinti išlaikyti rimtį sudėtingoje situacijoje, susiklosčiusioje po vienašališkų Rusijos veiksmų, keliančių įtampą ir skatinančių separatizmą Gruzijos regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje“.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos.
Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.
