Ji paskelbė konkursą nevyriausybinėms organizacijoms dėl šių centrų įsteigimo.
Anot SADM, centrai bus steigiami miestuose, kur užsieniečių skaičius yra didžiausias.
Numatoma projektų trukmė – nuo 3 iki 3,5 metų. Jie bus finansuojami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšomis.
Integracijos centruose bus organizuojami lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimo mokymai, teikiamos teisinės, psichologo konsultacijos, vykdomos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, kitos socialinės pagalbos veiklos bei priemonės, kurių pagalba leidimą gyventi Lietuvoje turintiems trečiųjų šalių piliečiams palengvinamos galimybės įsilieti į darbo rinką.
Integracijos centruose paslaugas galės gauti leidimus gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai, įskaitant ir tuos asmenis, kurie dėl migrantų krizės bus perkelti į Lietuvą iš Italijos, Graikijos, Vengrijos ar trečiųjų šalių.
Iš viso Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Socialinų būstų neskirs
SADM taip pat informuoja, kad pabėgėliams socialinis būstas nebus skiriamas, nes pagal Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą jis gali būti skiriamas šeimoms, arba asmenims, kurių asmens duomenys apskaitomi gyventojų registre ir jų deklaruotas turtas ir pajamos yra mažesni už įstatyme nustatytas ribas.
„Jau nevienam susitikime su merais akcentavau – socialinio būsto pabėgėliams nereikės. Europos Komisija skiria integravimo lėšų ir už jas bus nuomojamas gyvenamasis būstas atvykusiems,“ – dar kartą pabrėžė socialinės sapsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak ministrės, ministerija į savivaldybes kreipėsi prašydama informacinės, koordinacinės pagalbos randant pabėgėliams tinkamus būstus nuomai, kad greičiau ir efektyviau būtų organizuotas jų integravimasis atskirose savivaldybėse. „Kartu panašios pagalbos kreiptasi ir į nevyriausybines organizacijas,“ – pažymėjo A. Pabedinskienė.
